Šizotipinis asmenybės sutrikimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šizotipinis asmenybės sutrikimas
ICD-10	F60.1
ICD-9	301.20

Šizotipinis asmenybės sutrikimas – asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys, afekto bei elgesio anomalijos, panašios į sutrikimus sergant šizofrenija, tačiau nesant aiškių tipiškų šizofrenijos požymių.

Šizotipiniam sutrikimui būdingi šie simptomai:

• neadekvatus, susiaurėjęs afektas;
• savotiška ekscentriška išvaizda ir elgesys;
• keisti įsitikinimai, magiškas mąstymas, veikiantis elgesį ir neatitinkantis kultūros normų;
• įtarumas ir paranoidinės idėjos;
• įkyrumai be vidinio pasipriešinimo, dažnai su dismorfofobiniu, seksualiu arba agresyviu turiniu;
• Neretai pasitaiko neįprasti suvokimo pojūčiai, somatosensorinės arba kitos iliuzijos;
• depersonalizacija ir derealizacija, neaiškus, metaforiškas, smulkmeniškas arba stereotipiškas mąstymas;
• keista kalba nesant ryškaus nerišlumo;
• atsitiktiniai, pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis bei panašiomis į kliedesius idėjomis.

Ligos eiga

Šizotipinio sutrikimo eiga lėta, svyruojanti, retai pereina į aiškią šizofreniją. Nėra aiškios pradžios, atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimų. Dažniau pasitaiko pacientams, kurių giminių tarpe yra sergančiųjų šizofrenija. Manoma, kad tai šizofrenijos spektro dalis.

Gydymas

Medikamentai tokiam sutrikimui gydyti nerekomenduojami, nebent gydant trumpalaikius stiprios baimės pasireiškimus. Sutrikimą galima gydyti su risperidone, olanzapine, sertindole. SSRI vaistai irgi gali būti naudojami bandant sumažinti maniją, apsėdimą, depresiją, bet SSRI naudojimas be antipsichozinių vaistų gali paaštrinti sutrikimą. Medikamentinis gydymas reikalingas, kai yra išreikšta suvokimo ir mąstymo patologija, dažniausiai neuroleptikai. Šiaip gydymas simptominis, rekomenduotina psichoterapija bei psichosocialinės reabilitacijos metodai.