Santa Marija (ugnikalnis)
| Santa Marija (ugnikalnis) | |
|---|---|
| |
| Šalis |  Gvatemala
|
| Aukštis | 3772 m |
| Tipas | Stratovulkanas |
| Amžius | 30 000 m. |
| Aktyvumas | aktyvus |
| Paskutinis išsiveržimas |
2010 m. |
  | |
| Koordinatės: | 14°45′21″ š. pl. 91°33′07″ v. ilg. / 14.75583°š. pl. 91.55194°r. ilg. |
Santa Marija, arba Šventosios Marijos ugnikalnis[1] (isp. volcán Santa María, kič. Gagxanul) – aktyvus ugnikalnis vakarų Gvatemaloje, Čiapaso Siera Madrės kalnuose, netoli Kecaltenango miesto. Aukštis 3772 m.
Santa Marijos ugnikalnis yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, susidaręs Kokosų ir Karibų plokščių sandūroje. Manoma, kad ugnikalnis aktyvus jau 30 tūkst. metų. Per tą laiką jis sudarė aukštą kūgį, virš aplinkinės plynaukštės iškylantį 1400 m. Kūgio tūris 10 km³, sudarytas iš bazalto ir andezito.
1902 m. išsiveržimas redaguoti
Pirmas šaltiniuose užfiksuotas Santa Marijos įsiveržimas įvyko 1902 m. Iki tol bent 500 m. (galbūt kelis tūkst. metų) jis buvo snaudžiantis. 1902 m. sausį prasidėjo seisminis aktyvumas, balandį įvyko smarkus žemės drebėjimas. Išsiveržimas prasidėjo spalio 24 d. Per kelias dienas Santa Marija išliejo 5,5 km³ magmos. Tai buvo vienas galingiausių XX a. ugnikalnių išsiveržimų ir galia nusileido tik 1991 m. Pinatubo išsiveržimui. Pemzos gabalai krito 273 000 km² plote, o vulkaninės dalelės pasiekė San Franciską (už 4000 km). Išsiveržimas paliko 1 km skersmens ir 300 m gylio kraterį.
Kadangi ugnikalnis tūkstantmečiais buvo neaktyvus, gyventojai nesuprato seisminio aktyvumo, kaip būsimo išsiveržimo ženklų. Pačio išsiveržimo metu žuvo bent 500 žmonių, dar daugiau mirė po dėl nelaimės kilusio maliarijos protrūkio.
Santjagitas redaguoti
Po 1902 m. išsiveržimo ugnikalnis 20 metų snaudė. 1922 m. naujai susidariusiame krateryje prasidėjo vulkaninis aktyvumas, magma išmušė vulkaninį kupolą, vadintą Santjagitu (Santiaguito). Dabar Santjagito kūgis pasiekė 2500 m aukštį ir yra 1 km³ tūrio. Šis kūgis yra aktyvus. Nors dauguma Santjagito išsiveržimų buvo gan ramūs, tačiau 1929 m. išsiveržimo metu dalis kupolo sugriuvo ir sukėlė piroklastų srautą, dėl kurio žuvo ~5000 žmonių.
Lietinguoju metu nuo Santa Marijos šlaitų neretai leidžiasi smarkūs laharai. Jie jau du kartus sugriovė El Palmaro miestelį. Ugnikalnio lavoje gausu silicio, todėl ji slenka lėtai ir daug žalos nepadaro. Yra tikimybė, kad gali sugriūti pagrindinis Santa Marijos krateris ir sukelti milžinišką nuošliaužą.
Išnašos redaguoti
- ↑ Šventosios Marijos ugnikalnis pasaulio-vardai.vlkk.lt
Nuorodos redaguoti
- Smithsonian Institution informacija Archyvuota kopija 2022-04-19 iš Wayback Machine projekto.