Salarai
Salarai
Salarai
Gyventojų skaičius 104 500
Populiacija šalyse Kinija (Činghai, Gansu, Sindziangas)
Kalba (-os) salarų
Religijos islamas, budizmas
Giminingos etninės grupės turkmėnai, tibetiečiai, hujai

Salarai (sav. Salır, kin. 撒拉族, pinyin: Sālāzú) – tiurkų tauta, viena iš Kinijos etninių mažumų. Dauguma išpažįsta islamą. Gyvena Činghai, Gansu ir Sindziango provincijose. Kalba salarų kalba, priklausančia tiurkų kalbų šeimai, Altajų kalbos grupei.

Istorija redaguoti

Yra kelios skirtingos teorijos dėl salarų etninės grupės ištakų. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad salarų protėviai atklydo iš Centrinės Azijos Samarkando regiono valdant Juan dinastijai (12711368 m.).

Sunhua – didžiausia salarų grupė, kuri apsigyveno pietryčiuose, prie Geltonosios upės krantų Činghai provincijoje. Valdant Čing dinastijai (16441911 m.), kuomet sparčiai vystėsi ekonomika ir didėjo gyventojų populiacija, vietiniai salarai suskilo į dvi administracines sritis: „vidiniai aštuoni gongai“, kitaip vadinama Hunhua ir „išoriniai penki gongai“, vadinama Hualong.

Gyvenimo būdas redaguoti

Salarai atvykę į Činghai provinciją prieš 700 metų, daugiausia vertėsi medžiokle, miškininkyste, ūkininkyste. Tačiau pastaruoju metu čia klesti žemės ūkis, sodininkystė, amatininkystė. Salarų moterys yra kvalifikuotos siuvinėtojos, taip pat pjausto neįtikėtinas grožybes iš popieriaus, o salarų vyrai - įgudę sodininkai ir statybininkai. Todėl salarų namus supa gėlynai ir vaismedžių sodai. Jei jums pasiseks, ir pasisvečiuosite salarų namuose, tikėtina, kad tai jums pasiūlys pasivaišinti nepaprastai skaniais vaisiais čia pat po vaismedžių šakomis.

Mityba redaguoti

Salarų žmonių pagrindinis mitybos produktas – kvietiniai miltai, bulvės ir kitos įvairios daržovės. Valgoma jautiena, ėriena, vištiena, asilo, arklio, šuns ar laukinių žvėrių bei paukščių mėsa. Tačiau dėl religinių priežasčių nevalgoma kiauliena. Taip pat draudžiama valgyti tų gyvulių mėsą, kurie nudvėsė. Kaip būdinga musulmonų kultūrai, salarai nevartoja alkoholinių gėrimų. Arbata su pienu, Guoye arbata (gaminama iš vaismedžių lapų), kviečių arbata - kasdieninis salarų gėrimas. Kiekviena šeima turi savitą arbatos gėrimo tradiciją ir tam skiriama daug dėmesio. Iš paskrudintų kviečių taip pat gaminama kava.


Kultūra redaguoti

Folkloras redaguoti

Salarų tauta pasižymi gražia ir turtinga, iš kartos į kartą perduodama folkloro tradicija, kuri kupina legendų, istorijų, pasakų ir dainų. Jų dainos tokios įspūdingos, jog vadinamos Gėlėmis. Salarų muzika - tai musulmonų puotų muzikos, Tibeto liaudies dainų ir vulgarokų Han tautybės trumpų dainelių sintezė, kuri ir atspindi salarų unikalų muzikos stilių. Be to, visi salarų dainininkai puikūs improvizatoriai - pagal skambančią melodiją jie gali sukurti žodžius. Deja, salarų tauta neturi savo nacionalinio šokio. Jų savičiausias muzikos instrumentas yra Kouxuan (toks styginis instrumentas), kuris yra padarytas iš vario ar sidabro, o juo dažniausiai groja moterys.

Papročiai redaguoti

Tradicija - derybiniai mainai. Tai unikalus reiškinys. Salarų rajonuose prekybibininkai nėra nutatę kainyno. Gaigi galutinė prekės kaina priklauso nuo pirkėjo ir prekeivio derybų rezultato.

Salarų visuomenėje daug tabu ir konvencijų. Pavyzdžiui, kai svečias lankosi jų namuose, šeimininkai iš pradžių pasiūlo puodelį arbatos. Puodelį savo rankose privalu laikyti pagal jų tradiciją. Tuomet siūloma karšta, vis dar garuojanti duona, kuri būtinai turi būti laužiama ir lėtai suvalgoma. Salaraų žmonės laiko nemandagiu tą žmogų, kuris kosti per pokalbį. Įdomūs vestuviniai salarų ritualai. Pavyzdžiui, nuotaka, prieš palikdama savo šeimos namus, ji privalo dainuodama verkti, kad parodytų savo nenorą išvykti. Taip pat, nuotakos draugai ir giminaičiai lydi ją į jaunikio namus ir "jėga" atidaro duris. Tuo metu jaunikio giminaičiai imituoja pasipriešinimą. Po to, kai nuotaka galiausiai peržengia jaunikio namų slenkstį, tuomet ji demonstruoja savo siuvinėjimo pavyzdžius, taip mėgindama parodyti savąją vertę.

Tradiciniai rūbai redaguoti

Salarų rengimosi stilių įtakojo islamo religija bei kaiminystėje gyvenanti kita Kinijos etninė mažuma - hujai. Jaunos netekėjusios merginos dėvi spalvingus tradicinius kinų marškinėlius, kurių sagos dešinėje pusėje, berankovius švarkus, ilgas kelnes ir dailiai išsiuvinėtus batelius. Taip pat ant galvų dėvi skareles. Ištekėjusių moterų veidai dengiami baltais arba juodais šydais. Salarų moterys mėgsta puoštis įvairiais papuošalais - žiedais, apyrankėmis, auskarais. Dauguma jaunų salarų vyrų augina ūsus. Jie dėvi baltus marškinius ir mėlynas kelnes bei nešioja juodas ar baltas skrybėlės be atbrailų.Vyresnio amžiaus vyrai dėvi ilgas mantijas. Tačiau besivystant ekonomikai, salarų vyrai dažniau pirmenybę teikia uniformoms ir kostiumams.

Dabartinė situacija redaguoti

Iki 1990-ųjų salarai buvo persekiojami Centrinės valdžios, todėl jų pragyvenimo lygis buvo itin žemas, o raštingumas buvo pats žemiausias palyginus su kitomis etninėmis mažumomis. Nuo 1990-ųjų bendradarbiavimas su valdžios organais palankiai vystėsi, salarų gyvenimo sąlygos palaipsniui vis gerėjo. Pastaraisiais metais Xunhua sritis sparčiai vystosi. Vietinės ekonomikos pagrindiniais ramsčiais tapo energijos gamyba (dvi hidroelektrinės prie Geltonosios upės užtvankų, taip pat vėjo turbinų technologija) ir vilnos pramonė. Gamybos procesų mechanizacija įtakojo spartų vilnos pramonės augimo tempą Činghai provincijoje.


Šaltiniai redaguoti