Sajāja bramaņi

Sajāja bramaņi (iš latvių k. „sujojo bramaniai“) – latvių liaudies daina.

Daina redaguoti

Daina Krišjanio Baruono buvo užrašyta iš pateikėjo F. Rekio (Reķis F.) Kuldygos apskrities Rendės valsčiuje.^[1] Pateikiamas toks dainos tekstas:

Tekstas	Lietuviškas vertimas
Sajāja bramaņi Augstajā kalnā, Sakāra zobenus Svētajā kokā. Svētajam kokam Deviņi zari, Ik zara galā Deviņi ziedi, Ik zieda galā Deviņas ogas.	Sujojo bramaniai Aukštajan kalnan, Sukorė kardus Į šventą medį. Šventojo medžio, Devynios šakos Ant šakos galo Devyni žiedai, Ant žiedo galo Devynios uogos.

Žinomos ir kitos šios dainos atmainos, kur vietoje žodžio bramaņi vartojamas bajāri („bajorai“), pvz.:

Tekstas	Lietuviškas vertimas
Sajāja bajàri Augstâ kalnâ, Sakāra zobenus Sausâ ? kokâ. Sausajam kokam Trīs vien zari, Trīs vien zariņi, Deviņas lapiņas.^[2]	Sujojo bajorai Aukštajan kalnan, Sukorė kardus Į sausą medį. Sausojo medžio, Trejos vien šakos Trys tik šakelės Devyni lapeliai.

Kitur vietoje kardų minima, kad bajorai/bramaniai „surišo žirgus“ (sasēja kumeļus).^[3]

Mitinė simbolika redaguoti

Tyrėjų dėmesį patraukė dainos mitinė kosmologinė simbolika. Dainoje Sajāja bramaņi itin būdinga archajiška indoeuropietiška skaičiaus „devyni“ simbolika, taip pat vieno daikto atsiradimo iš kito principas. Atmetant falsifikacijos galimybę, pabrėžiama, kad dainoje išlikusi senovinė silabinė kvantitatyvinė metrika.^[3]

Bramaniai redaguoti

Atkreiptas dėmesys į žodį bramaņi, kurio reikšmė ir etimologija miglota. Užfiksuota jo reikšmė „bajoras, didikas; galingas, drąsus žmogus“^[4] Kalbininkas Janis Endzelynas išsakė prielaidą, kad šis žodis galėjo būti kilęs iš germanų kalbų (dan. bramme „džiaugtis“). Janina Kursitė, tuo tarpu, atkreipė dėmesį, kad šis žodis turi daug sinonimų (brammanis, brasmanis, brakmanis, brakulanis, brokulans ir kt.). Žinomos pavardės Bramanis, Brammanis, vietovardžiai Bramaņi (Preilių sav.), Bramaniški (Daugpilio sav.), Brammaņi (Balvių sav.). Etnologės nuomone, įvedus krikščionybę šis žodis patyrė degradaciją – nuo „šventikas, žynys, burtininkas“ iki „bajoras“, galiausiai „šeimininkas“.^[3] Janina Kursitė rekonstruoja tokias žodžio brammanis reikšmes: 1) „didžiūnas, aukštuomenės žmogus“, 2) „galingas, stiprus žmogus“, 3) „pasipūtėlis, gražbylis“, 4) „kunigas, šventikas“.^[5] Etimologinės sąsajos su skr. brāhmaṇa- „brahmanas“ (=šventikas, kunigas) neaiškios.^[3]

Dainos panaudojimas redaguoti

Daina Sajāja bramaņi buvo atkurta pritaikius jai Rokiškio krašto dainos Turėjo liepa melodiją. Latvijos folkloro kolektyvo „Rasa“ atliktą šią dainą savo kūrinyje Beyond the Invisible panaudojo grupė „Enigma“. Taip pat dar keletas įvairių Latvijos muzikos atlikėjų yra įdainavę šią dainą.

Šaltiniai redaguoti

↑ 34075-0 Sajāja bramaņi, Krišjāna Barona „Dainu skapis“
↑ 33601-1 Sajāja bajàri, Krišjāna Barona „Dainu skapis“
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Janina Kursitė. „Mitologiniai vaizdiniai dainų formulėse“, vertė Saulė Matuliavičienė. Liaudies kultūra, 1994 m., nr. 6, p. 49–53
↑ bramanis: Latviešu literārās valodas vārdnīca
↑ Kursīte J., Tautlietu vārdene. Rīga, 2009.

Nuorodos redaguoti

[1] 34075-0 Sajāja bramaņi, Krišjāna Barona „Dainu skapis“

[2] 33601-1 Sajāja bajàri, Krišjāna Barona „Dainu skapis“

[Kursite-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Janina Kursitė. „Mitologiniai vaizdiniai dainų formulėse“, vertė Saulė Matuliavičienė. Liaudies kultūra, 1994 m., nr. 6, p. 49–53

[4] bramanis: Latviešu literārās valodas vārdnīca

[5] Kursīte J., Tautlietu vārdene. Rīga, 2009.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]