Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sėtuvė – pintas indas grūdams sėti. Buvo pinama iš karklų vytelių ar eglės šaknų, taip pat iš ruginių šiaudų grįžčių, perpinant lazdyno sluoksniais. Paprastai 40-50 cm skersmens viršuje ir 30-40 cm skersmens apačioje. Apvalios, į viršų platėjančios, retais atvejais – ovalo formos.

Sėtuvė

Sėtuvės kraštuose turėjo ąseles, į kurias sėjėjas įrišdavo juostą ar virvę. Pakabinęs per petį sėdavo tik viena ranka, antra prilaikydavo sėtuvę. Pakabinęs ant kaklo sėdavo ir dviem rankomis. Kiekvienas valstiečių ūkis turėdavo po vieną - dvi, o kai kurie – net kelias sėtuves.

Lietuvoje dabar retai arba išviso jau nebenaudojamos.