Rusijos Tolimoji Šiaurė
Rusijos Tolimoji Šiaurė (rus. Крайний Север) – Rusijos (anksčiau – Tarybų Sąjungos) teritorijos dalis, daugiausia esanti šiauriau šiaurės poliaračio. Dauguma šių teritorijų pasižymi itin atšiauriu klimatu, tai аrktinė dykuma, tundra, miškatundrė ir dalis šiaurinės taigos.
Rusijoje (o anksčiau – Tarybų Sąjungoje) Tolimosios Šiaurės teritorijos apibrėžtos juridiškai, kadangi veikla joje dažnai remiama valstybės, ten mokami didesni atlyginimai.
Tolimosios Šiaurės rajonai redaguoti
Tolimosios Šiaurės teritorija
Vietovės, prilygintos Tolimosios Šiaurės teritorijoms
Pagal Rusijos Federacijos įstatymus Tolimosios Šiaurės regioną sudaro (pavadinimas, parašytas kursyvu, rodo, kad Tolimajai Šiaurei priskirtas ne visas šis administracinis vienetas, o tik jo dalis):
- Visos Arkties vandenyno ir jo jūrų, taip pat Beringo jūros ir Ochotsko jūros salos.
- Archangelsko sritis – Nencų autonominė apygarda, miestas Severodvinskas; rajonai: Lešukonskojės , Mezenės , Pinegos, taip pat Solovkų salos.
- Irkutsko sritis – Katangos rajonas.
- Kamčiatkos kraštas.
- Karelijos respublika – miestas Kostomukša; rajonai: Belomorsko, Kalevalos, Kemės, Louchio.
- Komijos respublika – miestai Vorkuta, Inta, Usinskas; rajonai: Ižmos, Pečioros, Ust-Cilmos; o kaimas Ust-Lyža (Usinsko miesto apygarda) prilygintas Tolimosios Šiaurės rajonams).
- Krasnojarsko kraštas – miestai: Igarka, Dudinka ir Norilskas; rajonai: Severo-Jeniseiskio, Taimyro dolganų–nencų, Turuchansko, Evenkų.
- Magadano sritis.
- Murmansko sritis.
- Sachalino sritis – miestas Ocha; rajonai: Kurilsko, Noglikio, Ochos, Severo-Kurilsko, Južno-Kurilsko.
- Tuvos respublika – rajonai (kožunai): Mongun Taigos, Todžos; Šynano kaimo administracija Kyzylo kožune.
- Tiumenės sritis – Jamalo Nencų autonominė apygarda; Belojarskio ir Beriozovo rajonai Chantų Mansijoje[1]
- Chabarovsko kraštas – Ajano ir Majos ir Ochotsko rajonai.
- Čiukčių autonominė apygarda.
- Jakutija.
Vietovės, prilygintos Tolimosios Šiaurės rajonams redaguoti
Kai kurios Rusijos Federacijos vietovės juridiškai prilygintos Tolimosios Šiaurės rajonams.[2]
- Altajaus Respublika – rajonai: Koš-Agačo ir Ulagano.
- Amūro sritis – miestai: Zėja ir Tynda; rajonai: Zėjos, Selemdžinsko ir Tyndos.
- Archangelsko sritis – miestai: Archangelskas, Kotlasas, Koriažma, Mirnas, Novodvinskas, Onega; rajonai: Velsko, Verchniaja Toimos, Vilegodsko, Vinogradovo, Kargopolio, Konošos, Kotlaso, Krasnoborsko, Lenos, Niandomos, Onegos, Plesecko, Pajūrio (Приморский район), Ustjos, Cholmogorų, Šenkursko.
- Buriatijos respublika – rajonai: Barguzino, Baunto evenkų, Kurumkano, Mujos, Okos, Šiaurės Baikalo.
- Užbaikalės kraštas – rajonai: Kalaro, Tungiro-Oliokmos, Tungokočeno.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Постановлением Правительства РФ от 03.03.2012 N 170 «Об отнесении Берёзовского и Белоярского районов Ханты-Мансийского автономного округа – Югры к районам Крайнего Севера» Archyvuota kopija 2013-10-23 iš Wayback Machine projekto. Берёзовский и Белоярский районы Ханты-Мансийского автономного округа — Югры с 01.01.2013 г. отнесены к районам Крайнего Севера.
- ↑ Toks prilyginimas įforminamas, nes tos vietovės:
- juridiškai nėra Tolimosios Šiaurės rajonų dalis, tačiau jų vietinis klimatas toks pat atšiaurus.
- yra tolimos, sunkiai pasiekiamos.
- imtos įsisavinti vystant jose gavybą ir pramonę, tad jose stinga darbuotojų. Darbuotojų pritraukimo priemone gali būti didesnis atlyginimas ir suteikiamos lengvatos.