Ruletė

Ruletė (pranc. roulette < rouler – vynioti, sukti) – azartinis lošimas iš pinigų: spėjama, kurioje vietoje sustos rutuliukas, mestas ant besisukančio rato. Ruletė lošiama prie didelio stalo, turinčio tik jam būdingą tablo. Viename stalo gale yra cilindras, kuris sukasi mediniame katile. Jame yra 37 skyreliai, sunumeruoti nuo 0 iki 36 imtinai, o amerikietiškoje versijoje dar yra vienas laukelis su dviem nuliais (00).

Katilas

Ruletės stalas

Istorija

Ruletės kilmė grindžiama labai menkai. Ruletės rato išradimas dažnai priskiriamas prancūzų matematikui Blaise Pascal, kaip jo eksperimentų su perpetuum mobile išdava. Kita teorija teigia, kad ji kilusi iš senovinio anglų lošimo, vadinamo roll it. Dar kita – jog jos pradininkas esąs lošimas, vadinamas even odd, kuris lošiamas ant besisukančio disko. Reikėtų manyti, kad ruletė ilgainiui išsirutuliojo iš šių žaidimų.

Dabartinės formos žaidimas žaidžiamas nuo 1796 m. Paryžiuje. Ankstyvas dabartinio ruletės žaidimo aprašymas pateiktas prancūzų rašytojo Jacques’o Lablé romane „La Roulette, ou le Jour“, kuriame aprašomas 1796 m. Paryžiaus karališkuosiuose rūmuose esantis ruletės ratas. Aprašyme buvo pateiktos kazino kišenės: „Bankui rezervuoti lygiai du laiko tarpsniai, iš kurių jis gauna vienintelį matematinį pranašumą“. Toliau aprašoma schema su „dviem lažybų vietomis, kuriose yra du banko numeriai – nulis ir dvigubas nulis“. Knyga išleista 1801 m. Dar ankstesnė nuoroda į tokį žaidimą buvo paskelbta 1758 m. Naujosios Prancūzijos (Kvebeko) taisyklėse, kuriose buvo uždrausti „kauliukų, hodžo, faraono ir ruletės“ žaidimai.

1790-ųjų pabaigoje Paryžiaus kazino naudoti ruletės ratai buvo raudoni, reiškiantys vieną nulį, ir juodi, reiškiantys dvigubą nulį. Kad būtų išvengta painiavos, nuo XIX a. ruletės ratuose nuliai žymimi žalia spalva.

1843 m. Vokietijos kurortiniame kazino mieste Bad Homburge prancūzai François ir Louis Blanc pristatė vieno nulio stiliaus ruletės ratą, kad galėtų konkuruoti su kitais kazino, siūlančiais tradicinį ratą su vienu ir dviem nuliais.

XIX amžiuje ruletė paplito Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tapo vienu populiariausių kazino žaidimų. Kai 1860-aisiais Vokietijos vyriausybė uždraudė lošimus, Blankų šeima persikėlė į paskutinį legalų kazino Europoje Monte Karle, kur įkūrė Europos elito lošimo meką. Būtent čia vieno nulio ruletė tapo pagrindiniu žaidimu ir daugelį metų buvo eksportuojama į visą pasaulį, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, kur dominavo dviejų nulių ruletė.

Taisyklės

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Ruletės kamuoliukas

Lošimo tikslas – iš anksto pasakyti skaičių, ant kurio nusileis rutulys, krupjė mestas į katilą. Rutulys turi aplink apriedėti mažiausiai tris kartus, kol nukrenta į vieną iš numeriais pažymėtų skyrelių. Krupjė meta dramblio kaulo rutulį prieš besisukantį ruletės skritulį, kuris sukamas pakaitomis tai i kairę, tai į dešinę. Galimybę nuspėti skaičių mažina ir tai, kad krupjė nuolatos keičia rato sukimosi ir kamuoliuko metimo greitį, be to, keičiami patys krupjė.

Žetonai

Kiekvienas ruletės stalas turi savo žetonus, jų vertę nustato lošėjai, tačiau ne mažesnę, nei mažiausia galima to stalo statoma suma ir ne didesnę, nei leidžia stalo limitas. Krupjė vadovauja lošimui, kiekvieno jo etapo pradžioje ištardamas tam tikrus posakius. Lošėjai turėtų suprasti ką sako krupjė ir pagal tai žinoti kada statyti, o kada baigti statymus. Lošėjai žaidžia tik savo spalvos žetonais, svetimų statymų jiems liesti negalima, jei taip atsitiko, krupjė statymą pataiso atgal.

Variantai

Amerikiečių ruletė. Tai ruletės variantas su dviem nuliais, ši versija kazino yra daug pelningesnė – čia greičiau galima statyti ir vieną lošimą gali lošti tik septyni žmonės. Ruletės cilindre skaičiai surašyti vienas prieš kitą, kiekvienam skaičiui priskiriama raudona arba juoda spalva, o nuliai žali.

Prancūzų ruletė. Ši ruletė, amerikiečių ruletės pirmtakė, lošiama visuose Europos kazino. Lošimui vartojami prancūziški posakiai, joje yra tik vienas nulis, taip pat ji skiriasi nuo amerikietiškosios savo tablo, rato skaičių išdėstymu, be to ji yra beveik dvigubai didesnė. Kiekvienas stalas turi du krupjė ruletei sukti, bei vieną prižiūrėtoją. Lošėjai mėto žetonus ant stalo link tos vietos, kur jie nori statyti, o krupjė juos tvarkingai sustato stumdamas žetonus grėbliuku ant tablo.

Anglų ruletė. Tai prancūzų ir amerikiečių rulečių derinys. Tačiau patys britai ją vadina „amerikiečių rulete“. Ji lošiama visų pirma britų ir kai kuriuose Europos kazino su amerikiečių ruletės tablo ir prancūzų ratu, turinčiu tik vieną nulį. Lošiama amerikiečių ruletės stiliumi, bet su daugeliu prancūzų ruletės elementų, tarkim, vartojami prancūziški posakiai ir daromi specialieji statymai.

Rusiška ruletė. (rus: Руле́тка – азартная). Tai rusų ir ukrainiečių rulečių derinys. Tačiau patys rusai ją vadina „ukrainiečių rulete“. Ji lošiama visų pirma ukrainiečių ir kai kuriuose Europos kazino su ukrainiečių ruletės tablo ir rusų ratu, turinčiu tik du nulius. Lošiama ukrainiečių ruletės stiliumi, bet su daugeliu rusų ruletės elementų, tarkim, vartojami rusiški posakiai ir daromi specialieji statymai. Rusų filme (Руле́тка) yra atvejis, kai baigiasi žaidimas, žmogus nušaunams iš apkabos su pistoletu vienu šūviu. Tai vadinama rusiška ruletė.