Rubajas (angl. ruba'i) (dgs. rubajatai) – Artimųjų ir Vidurinių Rytų tradicijos (persų, arabų, tiurkų) katrenas (ketureilis), rimuojamas aaba. Ši eilėraščių forma naudota greta gazelės ir kasidos.

Rubajai kilo iš iraniečių žodinės liaudies kūrybos. Rašytiniame pavidale rubajai egzistuoja nuo IX-X a. Jų turinys paprastai lyrika su filosofiniais pamąstymais. Rubają sudaro du dvieiliai (du beitai). Rimavimo schema aaba, kartais aaaa.

Žinomiausi rubajų autoriai - Omaras Chajamas, Mehsetis Giandževis (azer. Məhsəti Gəncəvi), Cheiran-Chanum, Abu Abdalachas Rudakis (Abu Abdollah Jafar ibn Mohammad Rudaki), Zahirudinas Babūras (Zahir-ud-din Muhammad Babur).

Omaro Chajamo rubajai redaguoti

Aš atvirom akim pasauly gyvenau.
Jo paslaptis, mįsles spėliojau, gvildenau,
Septynias dešimtis dvejus metus galvojau -
Ir supratau: žinau, kad nieko nežinau.
(Vertė L. Broga)[1]
Nežinome, deja, ką slepia ateitis.
Naudokis valanda - jos tyko nebūtis.
Skaistveide mano, gerk! Juk daugel daugel amžių
Švies mėnuo danguje, tik mūsų nematys.
(Vertė L. Broga)

Nuorodos redaguoti