Romos kurija
Romos kurija (lot. Curia Romana) – pagrindinė Romos katalikų bažnyčios, Šventojo sosto ir Vatikano administracijos institucija, kurios žinybos popiežiaus vardu priima pasiūlymus, prašymus, apeliacijas, skundus, nagrinėja juos, rengia jų pagrindu dokumentus ir savo kompetencijos ribose priima sprendimus visais bažnyčią liečiančiais klausimais. Romos kurijos sprendimai gali būti apskųsti apaštaliniam tribunolui.
Istorija redaguoti
Popiežius Sikstas V savo konstitucijoje Immensa aeterni Dei 1588 m. suformulavo pagrindinius Šventojo sosto administracijos teisinius pagrindus. Reforma, išaugus bažnyčios biurokratiniam aparatui, buvo būtina, nes atskirus klausimus sprendžiantys apaštaliniai advokatai, notarai, diakonai, teisėjai sunkiai tarpusavyje derino sprendžiamus klausimus. Popiežius Pijus X 1908 m. konstitucijoje Sapienti consilio dar kartą reformavo kuriją, išskyręs joje valdymo, kongregacijos ir tribunolo funkcijas. II Vatikano susirinkimas nutarime Christus Dominus leido darbui kurijoje pasitelkti civilius asmenis. 1967 m. rugpjūčio 15 d. konstitucija Regimini Ecclesiae universae popiežius Paulius VI pradėjo dar vieną kurijos reformą, kurią tik 1988 m. birželio 28 d. savo konstitutcija Pastor bonus užbaigė popiežius Jonas Paulius II. Kurijos darbas tapo viešesnis, kiekviena žinyba pradėjo dirbti pagal savo nuostatus. Bendri visos Romos kurijos nuostatai buvo patvirtinti 1992 m. vasario 4 d.
Struktūra redaguoti
Romos kuriją sudaro: [1]
- Valstybės sekretoriatas, kuriam vadovauja Kardinolas valstybės sekretorius (šiuo metu kardinolas Tarcisio Bertone) ir kuriame yra:
- Bendrųjų reikalų sekcija, tiesiogiai aptarnaujanti popiežių, rengianti ir redaguojanti jo dokumentus ir leidžianti juos leidinyje „Acta Apostolicae Sedis“.
- Santykių su valstybėmis sekcija, palaikanti diplomatinius ryšius su užsienio šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
- Kongregacijos:
- Tribunolai
- Apaštališkoji penitenciarija
- Apaštališkosios Signatūros Aukščiausiasis Tribunolas
- Romos Rotos Tribunolas
- Popiežiškosios Tarybos
- Popiežiškoji pasauliečių taryba
- Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba
- Popiežiškoji šeimos taryba
- Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba
- Popiežiškoji taryba Cor Unum
- Popiežiškoji migrantų ir keliautojų sielovados taryba
- Popiežiškoji medicinos darbuotojų sielovados taryba
- Popiežiškoji juridinių įstatymų taryba
- Popiežiškoji tarp-religinio dialogo taryba
- Popiežiškoji kultūros taryba
- Popiežiškoji socialinių komunikacijų taryba
- Popiežiškosios komisijos ir komitetai
- Popiežiškoji Lotynų Amerikos komisija
- Popiežiškoji Bažnyčios kultūrinių vertybių komisija
- Popiežiškoji sakralinės archeologijos komisija
- Popiežiškoji Biblijos komisija
- Popiežiškoji komisija Ecclesia Dei
- Tarptautinė teologijos komisija
- Popiežiškasis tarptautinių eucharistinių kongresų komitetas
- Popiežiškasis istorijos mokslų komitetas
- Romos kurijos disciplinos komisija
- Popiežiškasis šveicarų gvardiečių korpusas
- Įstaigos
- Apaštaliniai Namai
- Apaštalų Sosto Paveldo Administracija
- Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūra
- Kitos Romos kurijos įstaigos
- Popiežiaus namų prefektūra
- Popiežiaus liturginių apeigų biuras
- Šv. Sosto spaudos salė
- Šv. sostui pavaldžios įstaigos
- Vatikano slaptasis archyvas
- Vatikano apaštalinė biblioteka
- Vatikano spaustuvė
- Vatikano dienraštis
- Vatikano leidykla
- Vatikano radijas
- Vatikano televizijos centras
- Šv. Petro fabrikas
- Apaštališkoji rinkliava
- Apaštalų Sosto darbo biuras
- Popiežiškosios administracijos
- Popiežiškosios delegacijos
- Vatikano miesto valstybė
- Popiežiškoji Vatikano miesto valstybės komisija
- Vatikano miesto valstybės gubernatoratas
- Vatikano miesto valstybės tribunolai
- Popiežiškosios Akademijos
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vatikano radijas Archyvuota kopija 2008-01-21 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |