17°37′41″ p. pl. 168°10′39″ r. ilg. / 17.62806°š. pl. 168.17750°r. ilg. / 17.62806; 168.17750

Vado Roi Matos valdos
Pasaulio paveldo sąrašas

Olos prieigos
Vieta Vanuatu Vanuatu
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iii, v, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1280
Regionas** Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 2008  (32 sesija)
Roi Mata šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Roi Mata
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Roi Mata – įtakingas XIII a. melaneziečių vadas, valdęs šiuolaikinę Vanuatu teritoriją Ramiajame vandenyne. Jo įmantriai įrengtą kapą, kuriame taip pat palaidoti 25 svitos nariai, 1967 m. surado prancūzų archeologas José Garanger. Kapą pavyko rasti Eretokos saloje, remiantis vietos žodinio folkloro palikimu (salos gyventojai neturėjo rašto).

Žemėlapyje vaizduojamos su vadu Roi Mata susijusios vietos

Pagal legendą, Roi Mata užkariavo šias žemes ir stengėsi suvienyti vietines gentis. Nors jo valdymas buvo taikus, bet vadą nunuodijo (ar sužeidė užnuodyta strėle) jo paties brolis. Roi Matos kūną palaidojo ne gimtinėje, nes vietiniai žmonės bijojo jo dvasios. Vado vardo netarti stengiamasi ir šiais laikais, o su juo susijusios vietos laikomos šventomis ir draudžiama jas lankyti.

2008 m. įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą vado Roi Matos valdos: Fels ola Lelepos saloje, kurioje mirė vadas, jo kapas Eretokos saloje ir visa sala, rezidencijos liekanos Mangaas vietovėje Efatės saloje ir akvatorija tarp šių trijų salų.

Archeologiniai radiniai redaguoti

Fels olos aukštis yra 35 m, plotis – 52 m, ilgis – 47 m. Įėjimo aukštis siekia 6 m. Didžioji vidinių sienų dalis padengta juodos ir raudonos spalvos piešiniais. Juose pavaizduoti paukščiai, žuvys, žmonių figūros ir kiti objektai. Pagal legendą, šioje oloje mirė Roi Mata, be to, vadas pavaizduotas viename iš piešinių.

Mangaas yra nuo XVI a. apleistas kaimas Efatės salos šiaurės vakaruose. „Roi Mata“ buvo ne tik vardas, bet ir paveldimas titulas, perduodamas iš kartos į kartą. Žuvus paskutiniam Roi Matai, kaimą apleido jo gyventojai, nes, pasak legendos, vadas nepaliko paveldėtojo. Vietovė buvo paskelbta šventa, laikyta, kad joje gyvena dvasios.

1967 m., po 700 metų nuo vado menamo gyvenimo laikotarpio, archeologas José Garanger gavo Eretokos salos genčių vadų leidimą ištirti Roi Matos kapą su sąlyga, kad pabaigus darbus kapavietė išliks tokia pati kaip buvusi. Kasinėjant aptiktas bendras kapas su 47 skeletais, palaidotais 1 m gylyje. Radiokarboninio datavimo metodu nustatytas jų palaidojimo laikas – apie 12501300 m. Kapavietės dydis buvo apie 20x10 m. Visi skeletai galvomis buvo nukreipti pietvakarių kryptimi, kur pagal vietos mitus buvo mirusiųjų žemė. Skeletus puošė apyrankės, kriauklės ir raižyti papuošalai iš kaulo, todėl manyta, jog tai galėjo būti vado Roi Matos šeimos nariai ar kiti aukšto rango asmenys. Čia buvo palaidotas ir pats vadas. Jo statusą pabrėžė šalia palaikų sudėti įvairūs papuošalai ir šerno iltys. Galva padėta ant klinties gabalo. Šiuo atradimu buvo patvirtinta vietovės archeologinė reikšmė, pagrįstas žodinio folkloro teisingumas.

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti