Robert Soblen
| Robert Soblen | |
|---|---|
| Gimė | 1900 m. lapkričio 7 d. Vilkaviškis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1962 m. rugsėjo 11 d. (61 metai) Londonas, Jungtinė Karalystė |
| Veikla | sovietų šnipas |
Robertas Soblenas, Romanas Velis, Ruvelis Sobolevičius (angl. Robert Soblen, Roman Well, Ruvelis Sobolevicius) (1900 m. lapkričio 7 d. Vilkaviškyje, Rusijos imperija - 1962 m. rugsėjo 11 d. Londone, Jungtinė Karalystė) – Lietuvos žydų kilmės sovietų šnipas.
Biografija redaguoti
Gimė 1900 m. lapkričio 7 d. Vilkaviškyje. Tėvas buvo pramonininkas, susijęs su vienu iš aukščiausių TSRS vadų, žydu Lazariu Kaganovičiumi.[1] 1920-1930 m. kartu su broliu Jack Soble įsitraukė į trockininkų judėjimą. Aktyviai dalyvavo Prancūzijoje ir Vokietijoje, iš kur veždavo Levo Trockio korespondenciją ir atsišaukimus į Tarybų Sąjungą. 1931 m. pradėjo dirbti NKVD, kur vykdė užduotis nukreiptas prieš Trockį. 1932 m. Trockis nutraukė ryšius su broliais Soblenais, o šie įstojo į Vokietijos komunistų partiją.
Prasidėjus II pasauliniam karui, 1941 m. su broliu ir likusiais šeimos nariais persikėlė gyventi į JAV. Leidimą išvykti į JAV jiems suteikė NKVD saugumo vadas Lavrentijus Berija, tačiau su sąlyga, kad broliai šnipinės JAV. Amerikoje šnipinėjo trockininkų judėjimą, taip pat siųsdavo į TSRS įvairius žvalgybos surinktus duomenis.
1957 m. kartu su broliu buvo suimti už šnipinėjimą prieš JAV. Brolius išdavė Holivudo režisierius Boris Morros, kuris pats anksčiau teikdavo pagalbą sovietų agentams, bet vėliau tapo FTB agentu. Soblenas prisipažino kaltu ir buvo nuteistas 7 metams kalėjimo. 1960 m. buvo papildomai apkaltintas, kad II pasaulinio karo metu teikdavo slaptus JAV duomenis TSRS saugumui bei 1950 m. atominių bombų bandymų aikštelių nuotraukas. Soblenas neigė kaltę. 1961 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuteistas iki gyvos galvos.
Soblenas pateikė apeliaciją, o kadangi pats sirgo leukemija, tai kol vyko apeliacijos nagrinėjimas, buvo paleistas už užstatą. 1962 m. birželį apeliacija buvo atmesta. Sužinojęs, kad apeliacija buvo atmesta pabėgo į Izraelį, kur būdamas žydų tautybės pasiprašė Izraelio pilietybės, taip siekdamas išvengti ekstradicijos, tačiau Izraelis nesuteikė plietybės ir Sobleną deportavo. Skrendant į JAV, lėktuvas nusileido Londone, kur Soblenas persipjovė venas. Iš oro uosto buvo nuvežtas į ligoninę, kur paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje, tačiau prašymas buvo atmestas. Atėjus deportacijos dienai, 1962 m. rugsėjo 11 d. nusižudė perdozavęs tablečių.
Nuorodos redaguoti
Literatūra redaguoti
- Abramovsky, Abraham and Jonathan I. Edelstein. "The Sheinbein Case and the Israeli-American Extradition Experience: A Need for Compromise," Vanderbilt Journal of Transnational Law 32 (1999): 305
- Anderson, David. "Soblen Branded Spy by Brother" New York Times, June 22, 1961, p. 11.
- Deutscher, Isaac. The Prophet Outcast: Trotsky, 1929-1940, Oxford University Press (1963)
- Haynes, John Earl, and Harvey Klehr. Venona: Decoding Soviet Espionage in America, Yale University Press (1999)
- Haynes, John Earl, and Harvey Klehr. Early Cold War Spies: The Espionage Trials that Shaped American Politics, Cambridge University Press (2006)
- Schafranek, Hans. "Kurt Landau," Cahiers Leon Trotsky, Paris #5, First Trimester 1980, 74.
- Thornberry, Cedric H. R. "The Soblen Case," Political Quarterly 34, no. 2 (April 1963): 162-173.