Rinoskleroma – retai pasitaikanti lėtinė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Klebsiella rhinoscleromatis bakterijos[1] (Frišo ir Volkovičiaus lazdelės), kurias 1882 m. atrado A. Frišas (Austrija), 1888 m. gryną jų kultūrą išskyrė N. Volkovičius (Rusija).[2] Liga endeminė Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europoje.[3] Europoje šia liga sergama retai. Daugiausiai serga žmonės nuo 10 iki 30 metų amžiaus.[2]

Liga dažniausiai paveikia nosies ertmę ir nosiaryklę, rečiau – gerklas, trachėją, bronchus, vidurinę ausį, taip pat akiduobes; 95–100 % atvejų labiausiai paveikiama nosis.[3] Sergant rinoskleroma, nosies, gerklų bei trachėjos gleivinėje susidaro infiltratų. Ligoniui džiūsta nosyje, pasireiškia užkimimas. Vėliau gali susidaryti nosies ertmės nepraeinamumas, susiaurėti gerklų ir trachėjos spindis.[2]

Rinoskleroma gydoma antibiotikais (taikomas ilgalaikis gydymo kursas), o pasireiškus kvėpavimo takų obstrukcijai – operacija.[1]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 „Rhinoscleroma“. dermnetnz.org. Nuoroda tikrinta 2021-01-17. Archyvuota kopija 2020-10-22 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 2,2 SkleromaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas
  3. 3,0 3,1 Malkud S, Mahajan P. Rhinoscleroma: An Unusual Presentation. Indian Dermatol Online J. 2018;9(3):191-193.