Rimvydas Laužikas

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Rimvydas Laužikas (g. 1971 m. rugpjūčio 9 d. Trakuose) – paveldo komunikacijos tyrinėtojas, istorikas, archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos narys.

Rimvydas Laužikas
Gimė	1971 m. rugpjūčio 9 d. Trakai
Tautybė	lietuvis
Sritis	paveldo komunikacija, skaitmeninė archeologija, gastronomijos istorija ir tapatumai
Organizacijos	Vilniaus universitetas
Pareigos	profesorius, dekanas
Alma mater	Vilniaus pedagoginis universitetas Vilniaus universitetas

Biografija

Mokėsi Joniškėlio vidurinėje mokykloje (Pasvalio r.), Vilniaus respublikinėje sporto mokykloje – internate. Studijavo istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete. Čia baigė bakalauro (apgintas darbas – „Kai kurie Lietuvos medinių bažnyčių architektūros aspektai“) ir magistro (baigiamasis darbas – bakalaurinio darbo taikymas mokant istorijos bendrojo lavinimo mokykloje) studijas.

Nuo 1995 m. dirbo istorijos mokytoju. Nuo 1998 m. iki 2008 m. dirbo archeologu, vyriausiuoju rinkinių saugotoju Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Nuo 2004 m. dirba Vilniaus universitete. 2006 m. baigė doktorantūros studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete (apgintas darbas – „Archeologija ir muzeologija: komunikacijos skaitmeninė erdvė, taikomasis modelis“). Nuo 2008 m. iki 2017 m. buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, 2008–2013 m. – Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, nuo 2013 m. iki 2020 m. – Muzeologijos katedros vedėjas, nuo 2017 m. iki 2022 m. – VU Komunikacijos fakulteto dekanas. Nuo 2022 m. išrinktas UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos nariu.

Lietuvos archeologijos draugijos narys, tarptautinės organizacijos "Computer Application and Quantitative Methods in Archaeology" narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, komiteto „Pasaulio atmintis“ vadovas, Lietuvos kultūros tarybos narys.

Moksliniai darbai

Pagrindinėmis R. Laužiko mokslinių interesų kryptimis laikomos: paveldo ir istorijos mokslo žinių komunikacija, skaitmeninių technologijų naudojimas paveldui ir archeologijai bei Lietuvos gastronominė kultūra ir dabartiniai Lietuvos visuomenės gastronominiai tapatumai.

Yra žinomas Lietuvos archeologas. 1997-2011 m. vykdė archeologinius kasinėjimus Tauragnuose, Bijutiškyje, Senoje Pašaminėje, Dubingiuose. Dubingių piliavietės tyrimų rezultatai apibendrinti kolektyvinėse monografijose "Radvilų tėvonija Dubingiuose" (2009 m.) ir "Radvilų rūmai Dubingiuose" (2011 m.). Tyrimų metu Dubingių piliavietėje buvo atrasti, identifikuoti ir perlaidoti kunigaikščių Radvilų palaikai. 2011-2015 metais dalyvavo projekte "Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis" (vad. prof. Albinas Kuncevičius). Projekto metu atliktų tyrimų rezultatai publikuoti kolektyvinėje monografijoje "Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos" (2015 m.).

Vykdo skaitmeninių technologijų taikymo kultūrai ir paveldui tyrimus. 2019-2019 m. dalyvavo projekte "Kultūros procesų socialinio poveikio metrikos, konceptualaus bei imitacinio modelio kūrimas" (vad. prof. Darius Plikynas). Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta kultūros procesų socialinio poveikio matavimo metrika ir konceptualus bei agentais paremtas imitacinis modelis.. 2014-2021 metais dalyvauja projektuose, kurių metu kuriama dirbtiniu intelektu ir 3D vaizdo technologija grįsta programinė įranga, skirta urbanistinio paveldo monitoringui.

Tyrinėja paveldo ir istorijos mokslo žinių komunikacijos ir muzeologinę tematiką. 2016-2021 m. COST veikloje "CA15201 - Archaeological practices and knowledge work in the digital environment" vadovavo mokslininkų grupei, tyrusiai archeologijos mokslo žinių panaudojimą neprofesionalų auditorijose ir archeologijos paveldo reikšmę tautinio tapatumo konstravime. 2017-2019 m. dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos muziejų naratyvų tyrimų projekte (vad. dr. Rūta Šermukšnytė). 2019 m. projekto rezultatai publikuoti kolektyvinėje monografijoje "Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys". Joje trumpai pristatoma muziejų Ukrainoje ir Lietuvoje panorama: apžvelgiamas muziejų skaičius, aptariamas teisinis reglamentavimas, statusas, kokybinio tyrimo metu siekiama identifikuoti Ukrainoje ir Lietuvoje paveldo ir istorijos mokslo žinių komunikacijoje realiai naudojamus (mokslininkų fiksuotus) naratyvus, nustatyti, kurie iš šių naratyvų muziejuose yra dominuojantys, kurie – recesyvūs, ir paaiškinti jų naudojimo Ukrainos ir Lietuvos muziejų ekspozicijose tendencijas. Nuo 2020 m. dalyvauja projekte "Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas" (vad. prof. Costis Dallas), kurio metu siekiama atlikti nepatogiojo paveldo veikimo šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje tyrimą, naudojant socialinių tinklų duomenis.

Vienas pirmųjų pradėjo sistemiškai tyrinėti istorinę lietuvių virtuvę ir šiuolaikinius gastronominius tapatumus. Tyrimai šia tema yra publikuoti moksliniuose straipsniuose.

Mokslo komunikacijos veikla

Vykdo mokslo komunikacijos veiklas gastronomijos istorijos, Radvilų giminės istorijos, archeologijos, Lietuvos ir Graikijos ryšių tematikomis.

Nuo 1997 m. iki 2009 m. kartu su Anželika Laužikiene vykdyti edukaciniai archeologijos projektai jaunimui („Archeologija ir istorijos pažinimas“; „Kultūros paveldo mokymai jaunimui“; „Vasaros archeologijos mokykla“). Nuo 2010 m. šiuos projektus vykdo VšĮ „Kultūros paveldo akademija“.

Mokslo populiarinimo leidinyje "Vakarų Europos kultūros raidos bruožai" aprašo svarbiausius Europos ir Lietuvos įvykius, jų chronologiją, pateikia aktualiausios dviejų paskutinių tūkstantmečių Europos kultūros istorijos problemas. 2017 m. publikuotame leidinyje "Erelio vaikai. Radvilų giminės pėdsakais" (kartu su Anželika Laužikiene ir Tadu Žižiūnu) pasakoja apie Radvilų giminės pėdsakus Lietuvos istorijoje.

2014 m. publikuotame leidinyje "Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje" atskleidžia Lietuvos nacionalinės virtuvės formavimąsi, susistemina informaciją apie istorinę Lietuvos virtuvę, pateikia gastronominės kultūros istoriją, pristatomi rekonstruoti bei šiuolaikinei virtuvei pritaikyti istoriniai receptai. 2016 m. publikuotame leidinyje "Oginskių dvaro virtuvėje" (kartu su Jaroslaw Dumanowski, Arvydu Pacevičiumi ir Liutauru Čepracku), XVII–XIX amžių Abiejų Tautų Respublikos gastronomijos kontekste atskleidžiama Mykolo Kleopo Oginskio asmenybė, kasdieninis gyvenimas Oginskių dvaruose, Oginskių giminės atstovų bei kitų to laikotarpio didikų gastronominės tradicijos fragmentai. Greta istorinio pobūdžio tekstų pateikiami autentiški šios epochos receptai. 2018 m. publikuotame leidinyje "Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas" (kartu su Anželika Laužikiene) pateikiamos nacionalinės virtuvės istorijos ir autentiški receptai. 2020 m. publikuotame leidinyje "Senieji lietuviški receptai. Lietuvos gaspadinių receptai. Dvi dešimtys ir vienas būdas, kaip gaminti gardžius senoviškus valgius, kuriais pavyks ne tik šeimynykščius nudžiuginti, bet ir svečią papenėti" (kartu su Anželika Laužikiene) aprašyti receptai susieti su žymiausiomis XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės Lietuvos gastronomijos istorijos asmenybėmis – gaspadinėmis, restoranų kūrėjomis ir knygų autorėmis, pateikiamos jų biografijos.

2020 m. publikuotas leidinys "Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas" (kartu su Anželika Laužikiene). Knygoje minimos ir aprašomos žemyninės Graikijos dalies bei Kretos lankytinos vietos, supažindinama su Graikijos gastronomija, aptariamas glaudus ryšys tarp Graikijos ir Lietuvos.

Bibliografija

Monografijos

• Radvilų tėvonija Dubingiuose. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. Bendraautoriai A. Kuncevičius, R. Jankauskas, D. Stankevičiūtė, I. Rutkauskaitė.
• Radvilų rūmai Dubingiuose. – Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. Bendraautoriai A. Kuncevičius, R. Šmigelskas, I. Rutkauskaitė.
• Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos. – Vilnius : Petro ofsetas, 2015. Bendraautoriai A. Kuncevičius, R. Jankauskas, R. Augustinavičius, R. Šmigelskas.
• Naratyvų labirintuose: Lietuvos ir Ukrainos muziejų patirtys. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. Bendraautoriai  R. Šerkmukšnytė, V. Banachas, I. Choma, I. Chnidik, S. Kohuniovas, S. Kulevičius, J. Kurdina, R. Kuzminas, J. Lisejko, P. Verbicka, O. Žukauskienė.

Mokslo populiarinimo leidiniai

• Vakarų Europos kultūros raidos bruožai: [istorinis šaltinis]. – Vilnius: Solertija, 1998.
• Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai: [istorinis šaltinis]. – Vilnius: Atkula, 2009. Bendraautorė – V. Kazlienė.
• Istorijos pamoka Dubingiuose: [mokomoji knyga]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2009. Bendraautorė – A. Laužikienė.
• Atminties ženklai: Radvilos [mokomoji knyga]. – Vilnius: S. Jokužio leidykla, 2012. Bendraautorė – A. Laužikienė.
• Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: [istorinis, gastronominis leidinys]. – Vilnius: Briedis, 2014.
• Oginskių dvaro virtuvėje: [istorinis, gastronominis leidinys]. – Vilnius: Akademinė leidyba, 2016. Bendraautoriai – L. Čeprackas, A. Pacevičius, J. Dumanowski, iš lenkų kalbos vertė T. Božerocki.
• Erelio vaikai. Radvilų giminės pėdsakais: [istorinis šaltinis]. – Vilnius: Akademinė leidyba, 2017. Bendraautoriai – A. Laužikienė ir T. Žižiūnas.
• Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas: [istorinis šaltinis]. – Vilnius: Vaga, 2018.
• Senieji lietuviški receptai. Lietuvos gaspadinių receptai. Dvi dešimtys ir vienas būdas, kaip gaminti gardžius senoviškus valgius, kuriais pavyks ne tik šeimynykščius nudžiuginti, bet ir svečią papenėti: [gastronominis leidinys]. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. Bendraautorė – A. Laužikienė.
• Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas: [kelionių vadovas]. – Vilnius: Terra Publica, 2020. Bendraautorė – A. Laužikienė.

Apdovanojimai

2009 m. (kartu su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi ir prof. dr. Rimantu Jankausku) pelnė Nacionalinės pažangos premiją už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus (2003–2009 m.), atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“.

Nuorodos

• Apie Rimvydą Laužiką