Riežupės olaturizmo objektas Latvijoje, Kuldygos savivaldybėje, Ventos dešiniojo intako Riežupės kairiajame krante, 3 km į šiaurės rytus nuo Kuldygos (keliu apie 8 km).

Įėjimas į Riežupės olą
Olos vidus

Istorija redaguoti

Ola iškasta rankomis, atradus čia devono kvarcinio smiltainio telkinį. 1880 m. „Lejaszveji“ ūkio savininkas Kimenis Krišas savo žemėje rado balto smiltainio su geležies oksidų priemaišomis sąnašas. Tuo susidomėjo Rendos dvarininkas Rekis, kuris smiltainį pradėjo pirkti savo stiklo fabrikėliui. Smiltainis laivu buvo vežamas į Ventspilį, toliau geležinkeliu į Ilgiuciemą prie Rygos. Po Pirmojo pasaulinio karo smiltainis pradėtas tiekti Uozuolniekų ir kitiems Latvijos bei užsienio šalių stiklo fabrikams. Iš Riežupės smiltainio pagamintas stiklas yra melsvo atspalvio.

Iki 1939 m. olos labirintas pasiekė apie 2,5 km ilgio, tačiau Latviją okupavus TSRS ir nacionalizavus stiklo fabrikus, kasyklos eksploatavimas buvo nutrauktas. Apie 1958 m. įėjimas į olą buvo užkaltas. Dalis labirinto užgriuvo, ir 1988 m. vėl atidarius olą buvo išmatuota tik 150 m praeinamų koridorių. Latvijai vėl tapus nepriklausomai ir atstačius teisę į buvusią nuosavybę, Štofregenų šeima sumanė olas panaudoti turizmo poreikiams. Nuo 1999 m. olose gali lankytis ekskursijos.

Baiminantis griūčių gilesniuose koridoriuose, tik 450 m yra pritaikyta ekskursijoms. Giliausia vieta 10 m gylyje. Oloje vasarą ir žiemą būna 8 laipsnių temperatūra. Daugelis olos salių (pvz., Nuodėmių, Vilties, Lovos, Ragų ir kt.) išmoningų gidų susiejamos su įvairiais prietarais ir padavimais. Lankymas nutraukiamas tik žiemą, kai olose apsigyvena šikšnosparniai.

Nuorodos redaguoti

57°01′50″ š. pl. 21°59′40″ r. ilg. / 57.03056°š. pl. 21.99444°r. ilg. / 57.03056; 21.99444