Reinhold Kuebart
Reinholdas Kiubartas (vok. Reinhold Kuebart arba vok. Reinhold Kübart; 1879 m. rugsėjo 22 d. Rytprūsiuose: Stalupėnų apskrities Užbalių kaime – 1937 m. sausio 22 d. Kleinmachnove, Brandenburgas, Trečiasis Reichas) – iš Mažosios Lietuvos kilęs Vokietijos skulptorius, daugiausiai kūręs animalistikos srityje.
Biografija redaguoti
Studijavo Karaliaučiaus menų akademijos profesoriaus Dr. Johanno Friedricho Reuscho klasėje, o nuo 1901 m. iki 1913 m. – Berlyno menų aukštojoje mokykloje pas prof. Ernstą Herterį.
Priklausė Berlyno menininkų draugijai, kaip jos narys dalyvavo Didžiosiose Berlyno meno parodose: 1907 m. demonstravo Sosto įpėdinio Vilhelmo biustą, 1908 m. – Mergaitę su elniu, 1911 m. – Kumeliuką, 1914 m. – Šarvuotą riterį; 1916 m. – Gaidžio fontaną, 1918 m. – Kurtų grupę, 1927 m. – Baltąjį lokį.[1]
Palaidotas Berlyno Vilmersdorfo kapinėse.
Kūriniai (pasirinktinai} redaguoti
- Žirgo „Tempelhüter“ skulptūra (išlieta ir atidengta 1932 m., švenčiant trakėnų veislės žirgų atsiradimo 200 m. jubiliejų. Po Antrojo pasaulinio karo kaip karinis trofėjus išvežtas į Rusiją, stovėjo prie vieno iš Timiriazevo žemės ūkio akademijos korpuso. Po 1990 m. – Maskvos žirgininkystės muziejuje. 1974 m. pastatyta kopija prie Vokietijos arklių muziejaus Verdeno (Aller) mieste, o 2013 m. – Jasnaja Poliana (buv. Didieji Trakėnai) vietovėje, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija).[3][4][5]
- Eržilo „Morgenstrahl“ statula (Pirmojo pasaulinio karo metais kaip karo trofėjus pateko į Rusiją, dabar – Maskvos žirgininkystės muziejuje.)[6][7]
- Kumelės „Kontancija“ skulptūra (pirmajai žirgų lenktynių nugalėtojai Įsrutyje skirta statula tarpukaryje stovėjo šio miesto hipodrome)[8]
- Sosto įpėdinio Vilhelmo biustas (1907 m.);
- Mergaitė su elniu (1908 m.);
- Kumeliukas (1911 m.);
- Šarvuotas riteris („Už kaizerį ir reichą“, 1914 m.);
- Gaidžio fontanas (1916 m.);
- Karininko biustas (1918 m.);
- Žirgo „Tempelhüter“ statulėlė (apie 1922–1929 m.; bronza; 32×11,5×38,5 cm; Kariuomenės istorijos muziejus Vienoje);
- Begemotas (1925 m.);
- Kiškį besivejantys kurtai (1926 m.);
- Baltasis lokys (1927 m.);
- Sportinis žirgas (1936 m., skulptūra pastatyta XI Olimpinių žaidynių proga Berlyne; esesininkų pašalinta).
-
Bareljefas Kristus pagydo sergantį žvėrį Vupertalyje (pavogtas 2006 m.)
-
Elnio skulptūra Vupertalyje
-
Žirgo „Tempelhüter“ skulptūra (kopija) Jasnaja Poliana (buv. Didieji Trakėnai) vietovėje, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija.
-
Žirgo „Tempelhüter“ statula (kopija) prie Vokiečių arklių muziejaus Verdeno (Aller) mieste
Išnašos redaguoti
- ↑ Ilse Krumpöck: Die Bildwerke im Heeresgeschichtlichen Museum. Wien 2004, S. 99
- ↑ Egidijus Bacevičius. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę // www.silaine.lt
- ↑ Светлана Песоцкая. Под Калининградом появился бронзовый Темпельхютеp // www.silaine.lt
- ↑ Egidijus Bacevičius. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę // www.silaine.lt
- ↑ Хранитель храма
- ↑ Egidijus Bacevičius. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę // www.silaine.lt
- ↑ Из истории российского коневодства
- ↑ Žirgo „Konstancija“ statula Įsruties hipodrome
Literatūra redaguoti
- Kübart, Reinhold // Hans Vollmer (Hrsg.). Allgemeines Lexikon der Bildenden Künstler von der Antike bis zur Gegenwart. Begründet von Ulrich Thieme und Felix Becker. Band 22: Krügner–Leitch. E. A. Seemann, Leipzig, 1928, S. 43
- Gerhard Kuebart. Über Trakehnen nach Berlin. Lemgo, 2007; ISBN 978-3-9811569-0-4
- Ilse Krumpöck. Die Bildwerke im Heeresgeschichtlichen Museum. Wien, 2004, S. 99
- Bronzeabguss des legendären Hengstes wieder in Trakehnen – Tempelhüter kehrt zurück. // Kreiszeitung.de, 11. Oktober 2013