Reichstagas (institucija)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Reichstagas (vok. Reichstag < Reich – valstybė, imperija + Tag – susirinkimas, taryba) – Šventosios Romos imperijos, Šiaurės Vokietijos konfederacijos ir Vokietijos parlamento, bei pastato Berlyne, kuriame dirbo Vokietijos parlamentas, pavadinimas.
Pavadinimas Reichstag kilęs nuo vokiečių kalbos žodžių Reich – valstybė ir Tag – susirinkimas. Žodis Tag tiesiogine prasme reiškia diena, o šia prasme pradėtas naudoti šnekamojoje kalboje dar Karolio Didžiojo laikais, išreiškiant dieną, kai šaukiamas svarbus pasitarimas. Pirmą kartą minimas nuo 802 m. – Acheno reichstage buvo pagarsinta Saksų teisė.
1806 m. žlugus imperijai terminas Reichstagas vėl pradėtas naudoti 1849 m. Frankfurto konstitucijoje. 1867–1871 m. taip vadinosi Šiaurės Vokietijos konfederacijos parlamentas, vėliau – Vokietijos imperijos parlamentas.
Įvairiais laikotarpiais Reichstagą sudarydavo 300–400 deputatų. Iš pradžių juos rinko 25 sukakę vyrai trejiems, nuo 1888 m. – penkeriems metams. Deputatai turėjo neliečiamybę. Nuo 1919 m. Reichstagui buvo atskaitingas reichskancleris. 1930 m. remiantis nepaprastosios padėties įstatymu Reichstago valdžią faktiškai nustelbė prezidentas. 1933 m. reichskancleriu tapus A. Hitleriui Reichstagas pamažu neteko išimtinės įstatymų leidybos teisės, liko daugiau ceremonine institucija. Paskutinė Reichstago sesija įvyko 1942 m. 04 26.
Į Reichstagą buvo išrinkta ir lietuvių (1898–1901 Jonas Smalakys)[1].
-
Šventosios Romos imperijos Reichstago posėdis 1640 m. -
Šiaurės Vokietijos konfederacijos Reichstago posėdis 1867 m. -
Vokietijos imperijos Reichstago posėdis 1889 m. -
Veimaro respublikos Reichstago posėdis 1932 m. spalio 12 d.
