Regztukas
Regztukas, regztis, tinklelis (rus. aвоська, сетка) – tinklelio pavidalo krepšelis pirkiniams, nupintas iš tvirtos virvelės. Paprastai naudotas pirkiniams iš parduotuvės parsinešti. Tuščias regztukas užima labai mažai vietos, telpa į rankinuką, portfelį ar kišenę. TSRS laikais žmonės dažnai nuolat su savimi nešiodavosi regztukus, nes į juos dėdavo pirkinius, kurių aptikdavo per pietų pertrauką ar po darbo grįždami namo. Tuo metu parduotuvėse nebūdavo veltui dalijamų ar perkamų plastikinių pirkinių maišelių, juos pavaduodavo regztukai.
Regztukai plačiai naudoti Tarybų Sąjungoje, tarp jų ir Lietuvoje. Dabar jie išnykę, juos išstūmė plastikiniai pirkinių maišeliai.
Regztukų virvelinės rankenos dažnai būdavo pastorintos užmautu guminiu ar plastikiniu vamzdeliu, kad sunkiai prikrauto regztuko rankenos neįsirėžtų į delną. Naudojant regztukus būdavo naudingas specialus pakabinimo kabliukas, kuris leisdavo regztuką pakabinti ant stalo krašto ar ant vamzdžio visuomeniniame transporte, už kurio laikomasi.[1]. Tai buvo svarbu, nes ant žemės padėjus regztuką jis ir jame esantys pirkiniai galėdavo išsipurvinti, o patys pirkiniai išvirsti, nes regztukas neturi savo formos.
Išradimas redaguoti
Regztukai buvo išrasti Čekijoje apie 1920 m. Vavržinas Krčilas (ček. Vavřín Krčil) gamino plaukų tinklelius. Dingus jų paklausai jis pridėjo rankenas ir taip atsirado regztukai, kurie netrukus tapo populiarūs.
Vartojimo ypatumai redaguoti
Privalumai:
- Sulankstytas regztukas užima labai mažai vietos.
- Lengvai skalbiamas ir sparčiai džiūsta.
- Kieti daiktai aštriais kampais regztuko nepraplėšia (aštrus kampas paprastai išlenda pro tinklelio akutę), kas nutinka su plastikiniais paketais.
Trūkumai:
- Matyti viduje esantys pirkiniai.
- Prairus sunkus sutaisyti.
Regztukus naudodavo ne tik pirkiniams nešioti, bet ir:
