Regina Koženiauskienė
| Regina Koženiauskienė | |
|---|---|
| Gimė | 1946 m. vasario 6 d. Ukmergėje |
| Veikla | Lietuvos kalbininkė, vertėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. |
Regina Koženiauskienė (g. 1946 m. vasario 6 d. Ukmergėje) – Lietuvos kalbininkė, vertėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija redaguoti
1962 m. aukso medaliu baigė Panevėžio VI vidurinę mokyklą. 1967 m. baigė klasikinę filologiją Vilniaus universitete. 2001 m. habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Nuo 1967 m. Vilniaus universite iš pradžių dirbo administracinį, pedagoginį darbą, 1996-2006 m. lietuvių kalbos katedros vedėja, nuo 2002 m. profesorė.
Daugiausia tyrinėja retoriką, senovės lietuvių kalba raštiją. Su kitais parašė lietuvių kalbos vadovėlių ir kitų mokomųjų knygų vidurinėms mokykloms.[1]
Bibliografija redaguoti
- XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos, 1990 m., su vertimais iš lotynų, lenkų, vokiečių kalbų
- Retorika: Iškalbos stilistika, 1999 m., 2 leid. 2001 m.
- Juridinė retorika, 2005 m.
- Jonas Čečiotas. Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų (Jan Czeczot. Spiewki o dawnych litwinach do roku 1434.) Pirmas leidimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994 m.
- Lietuva, motule numylėta (Litwo, nasza matko mila), Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996 m.
- Samuelis Daugirdas. Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymas (Samuel Dovgird. Geneologia albo krotkie opisanie Wielkich Ksiąząt Litewskich.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001 m.
- Martynas Mažvydas and Old Lithuania, 1998 m.
- Augustinas Rotundas. Lenko pasikalbėjimas su lietuviu, 2000 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Regina Koženiauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 697 psl.