Raudonoji kapela – grupės slaptų antinacistinių organizacijų pavadinimas, naudotas istorikų knygose po Antrojo pasaulinio karo. Toks pavadinimas kilęs iš Vokietijos kontržvalgybos, kuri pogrindininkus vadino muzikantais, o jų radistų naudotus siųstuvus – muzikinėmis dėžėmis.

Raudonosios kapelos narės ir kontražvalgybininkės (JAV) Marijos Tevelos byla 1947 m.

Raudonoji kapela buvo sudaryta iš Berlyno, Treperio grupuočių. Berlyno grupei vadovavo antifašistai Harro Schulze-Boysen – žvalgybos karininkas, dirbęs Vokietijos Oro pajėgų ministerijoje bei Arvid Harnack, dirbęs Vokietijos Ekonomikos ministerijoje.

Nuorodos redaguoti