Raudonasis staugūnas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Alouatta seniculus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Raudonasis staugūnas (Alouatta seniculus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Alouatta seniculus Linnaeus, 1766 |
Raudonasis staugūnas (Alouatta seniculus) – koatų (Atelidae) šeimos primatas. Didžiausia rūšis iš visų staugūnų. Jų garsus staugimas, šūkavimas ir kitokie garsai girdimi miške už daugiau kaip 2 km.
Gyvenimo būdas redaguoti
Raudonieji staugūnai, kaip ir dauguma kitų beždžionių, yra linkę bendrauti. Jie laikosi šeimyninėmis grupėmis, kurias sudaro nuo 5 iki 20 individų. Paprastai būryje būna 8 suaugusios patelės, 3 suaugę patinai, 3 jaunikliai ir 4 jaunos beždžionės. Grupei vadovauja vyriausias patinas. Į grupės vado vietą dažnai pretenduoja kiti lytiškai subrendę patinai, todėl dažnai tarp patinų iškyla ginčų.
Raudonieji staugūnai – lėti gyvūnai. Jie iš lėto karstosi medžiais ir įveikia maždaug 400 m atstumą per dieną. Medžiais karstosi kabindamiesi kibia uodega. Raudonieji staugūnai aktyviausi rytą ir pavakary. Naktimis miega medžiuose, o per dienos karščius ilsisi. Patinai sveria 6,5-8 kg, patelės 4,5-6,4 kg.
Mityba redaguoti
Raudonieji staugūnai ėda riešutus, medžių lapus, sėklas, vaisius, gėlių žiedus. Staugūnų organizmas (kaip ir kitų vien tik augaliniu maistu mintančių beždžionių) puikiai prisitaikęs prie tokio maisto. Jų virškinimo traktas ilgesnis, žarnyne yra bakterijų, padedančių virškinti kietą maistą.
Dauginimasis redaguoti
Raudonieji staugūnai dauginasi visus metus, tačiau partnerius nuolatos keičia. Nėštumas trunka 186–194 dienas. Visada gimsta tik vienas jauniklis. Vos gimęs jauniklis yra 17-24 cm ilgio, o uodegos ilgis siekia 23-31 cm, kūnelis jau būna apaugęs kailiu. Iš pradžių jauniklį ant pilvo nešioja motina, kiek paaugęs mažylis persikelia ant motinos nugaros. Motina jauniklį maitina pienu 18-24 mėnesius ir niekada nuo jo nesitraukia.
Raudonieji staugūnai jauniklius veda tik kas 2-3 metai. Lytiškai subrendę jauni patinai būna išvejami iš būrio. Jie gali arba kurti naują būrį, arba surasti kitą ir bandyti nuversti vadovaujantį patiną. Gyvūnai lytinės brandos sulaukia 3,5-4 metų.
Paplitimas redaguoti
Paplitę nuo Kolumbijos iki Amazonės bei nuo Ekvadoro iki Vidurio Bolivijos. Rudoniesiems staugūnams išnykimas kol kas negresia, tačiau manoma, kad dėl miškų kirtimo ateityje šių gyvūnų gali sumažėti.