Raudonžiedis berutis

Teucrium scordium
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Raudonžiedis berutis (Teucrium scordium)
Raudonžiedis berutis (Teucrium scordium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Berutis
( Teucrium)
Rūšis: Raudonžiedis berutis
( Teucrium scordium)
Binomas
Teucrium scordium
L.

Raudonžiedis berutis (Teucrium scordium) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos beručio (Teucrium) genties augalų rūšis. Liaudyje žinoma kaip algė česnoka. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija redaguoti

Tai daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis. Stiebas status, šakotas arba ne, 10–40 cm aukščio, apvalus, apaugęs plaukeliais, su violetiniais ruoželiais. Lapai tankūs, pailgai elipsiški, 15–50 mm ilgio ir 4–20 mm pločio, ploni, bekočiai. Apatiniai lapai su stambiais, bukais danteliais, apaugę plaukeliais, plunksniškai gysloti.

Žiedai 8–10 mm ilgio, trumpakočiai, po 1–4 susitelkę į menturius. Taurelė vamzdiška arba varpiška, žalia arba violetinė, apaugusi gauruotais liaukiniais plaukeliais, su smailiais danteliais. Vainikėlis purpuriškai raudonas, rečiau baltas, dvigubai ilgesnis už taurelę.

Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – riešutėlis, apie 1 mm ilgio, tinkliškai raukšlėtas. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis.

Paplitimas ir augavietės redaguoti

Paplitęs Europoje, Vidurinėje Azijoje, Vakarų Sibire. Lietuvoje labai retas.

Auga drėgnose pievose, grioviuose, balose, pakrantėse.

Naudojimas redaguoti

Vaistinis, turi eterinių aliejų, rauginių medžiagų. Anksčiau buvo vartojamas kaip antiseptinė ir tonizuojanti priemonė askaridėms varyti, taip pat nuo maro ir plaučių ligų.

Sistematika redaguoti

Išskiriami trys porūšiai[1]:

  • Teucrium scordium subsp. glabrescens (Murata) Rech.f.
  • Teucrium scordium subsp. scordioides (Schreb.) Arcang.
  • Teucrium scordium subsp. serratum (Benth.) Rech.f.

Apsauga ir nykimo priežastys redaguoti

Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1962 m.[2] Prie nykimo prisideda atvirų pakrančių užaugimas nendrėmis ir krūmais, vandens erozija.

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, V tomas, 279–280 p.

Šaltiniai redaguoti

 
  1. The Plant List Archyvuota kopija 2019-05-13 iš Wayback Machine projekto.
  2. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 506 p. ISBN 978-9955-692-71-3