Radiškio piliakalnis
| Radiškio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Radiškio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ukmergės rajonas | ||
| Seniūnija | Vidiškių seniūnija (Ukmergė) | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 2015 | ||
| Registro Nr. | 38853 | ||
Radiškio piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Selkavos viensėdyje, šalia kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis (iš vakarų pusės), apie 0,65 km į šiaurę nuo Radiškio sankryžos – sankirtos su keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 4 km į šiaurę nuo Vidiškių, Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone. Radiškio piliakalnis – naujas archeologinio paveldo objektas, išaiškintas 2015 m. 2016 m. sausio 7 d. įtrauktas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 38853).[1]
Radiškio piliakalnis datuojamas I mūsų eros tūkstantmečiu ─ II tūkstantmečio pradžia. Jis išsiskiria tuo, kad beveik neturi aiškios aikštelės. Ji yra labai smarkiai nuolaidėjanti į Šventosios upės slėnį, nuo kurio piliakalnį skiria Anykščių plentas. Ant piliakalnio pylimo aptiktas apie XX a. pr. medinis nugriuvęs kryžius, kuris yra apaugęs medžiais ir sunkiai matomas. Toks piliakalnis galėjo būti naudojamas kaip slėptuvė, kadangi ant jo nebūtų patogu nei gyventi, nei gintis.
Piliakalnio tyrimai redaguoti
Piliakalnį 2015 m. birželio 18 d. žvalgė ir aprašė Kultūros paveldo centro archeologai. Nustatyta, kad piliakalnis yra įrengtas Šventosios upės dešiniojo kranto viršutinės terasos lapuočiais apaugusiame iškyšulyje, iš rytų pusės – žemesnė Šventosios terasa, o šiaurės vakaruose ir vakaruose toliau tęsiasi aukštuma. Piliakalnio aikštelė trikampė, orientuota šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, apie 40 m ilgio ir 25 m pločio šiaurės vakarų gale ties pylimu, apie 2 m žemėja link pietrytinio galo, o maždaug 10 m ilgio atkarpoje šiame gale išsilygina ir tampa beveik horizontali. Aikštelė yra apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais.
Šiaurės vakarinėje pusėje Radiškio piliakalnio aikštelę nuo aukštumos skiria lenktas, apie 12 m pločio ir 2 m aukščio (nuo aikštelės) pylimas labai stačiu išoriniu šlaitu, žemėjančiais galais. Pylimo išorėje pastebėta įduba ─ buvusio griovio liekanos. Piliakalnio šlaitai yra nuo 6-10 m iki 12-14 m aukščio, statūs šiaurės rytų dalyje. Šlaitai yra paveikti gamtinės erozijos, beveik visi, išskyrus pietvakarinį šlaitą, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Piliakalnis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-01-12.