Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Branduoliniai procesai



r procesas (r nuo angl. rapid 'greitas') – neutronų pagavimo procesas, kuriame dalyvauja radioaktyvūs elementai esant dideliam neutronų tankiui ir temperatūroms. Jeigu s proceso metu (s angl. slow 'lėtas') po neutrono pagavimo spėja įvykti beta skilimas, tai r proceso metu, esant stipriam neutronų srautui, vienas po kito pagaunami (užgrobiami) keli neutronai ir tik tuomet vyksta beta skilimai, kurių dėka susiformuoja stabilūs branduoliai.

Manoma, kad r procesas efektyviausiai vyksta kolapsuojant geležies šerdžiai supernovų sprogimo metu. Tačiau r proceso elementų paplitimas rodo, kad tik labai maža r proceso metu sukurtų elementų dalis išmetama į tarpžvaigždinę terpę. Dėl didelio neutronų srauto (1022 neutronų į cm² per sekundę) neutronų pagavimo greitis yra gerokai didesnis nei beta skilimo greitis. Beta skilimai stengiasi sukurti stabilius izotopus. R procesas pasibaigia, kai neutronų pagavimo metu didėjantys branduoliai tampa visiškai nestabilūs spontaniniam skilimui. Manoma, kad tai vyksta ties atominėmis masėmis lygiomis A = 270 (apie rezerfordžio – darmštačio sritį periodinėje elementų lentelėje).

Elementų paplitimo gūbriai (pikai) paremia idėjas apie greitą neutronų pagavimą ir uždelstą beta skilimą, kadangi r proceso elementų paplitimo pikai yra per 10 atominės masės vienetų aukščiau s proceso pikų (kurie randami ten, kur neutronai pilnai užpildo tam tikrus sluoksnius branduolyje). Tai rodo, kad nors protonų trūksta (t. y. turime mažiau tam tikrų elementų), tačiau neutronų sluoksniai branduolyje yra pilnai užpildyti – atominės masės yra didesnės.