Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – premijų šablonai bei kategorijos Jei galite, sutvarkykite. |
| Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė | |
|---|---|
| Gimė | 1960 m. liepos 24 d. Vilniuje |
| Tautybė | lietuvė |
| Veikla | lietuvių muzikologė |
| Sritis | muzika, menotyra |
| Organizacijos | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (g. 1960 m. liepos 24 d. Vilniuje) – lietuvių muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros veikėja.
Biografija redaguoti
1978 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą. 1983 m. su pagyrimu baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Z. Kelmickaitės muzikos istorijos klasę. Studijavo bei stažavosi Freiburgo (1994), Helsinkio (1995-1996) ir Bolonijos (2000) universitetuose, Paryžiaus konservatorijoje (1999), tobulinosi Zalcburgo seminare (1997), Orfėjo institute Gente (2003), King's College universitete Londone (2012), Kembridžo universitete (2014). 2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių muzikos modernėjimo diskursas (XX a. 7 dešimtmetis-9 dešimtmečio vidurys)“. 2015 m. suteiktas profesoriaus vardas.
1983–89 - Lietuvos radijo ir televizijos komiteto televizijos muzikos redakcijos redaktorė. 1989–93 - žurnalo „Krantai“ skyriaus redaktorė. Nuo 1990 - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja (muzikos istorijos katedros muzikos estetikos, muzikos istorijos, muzikos kritikos teorijos ir istorijos, kultūrinių muzikos studijų ir kt. kursai). 2003–2008 dėstė Tarptautiniame vadybos ir ekonomikos universitete (ISM).
1996–1998 ir 2003–2008 - Lietuvos kompozitorių sąjungos tarybos narė. 2005–2010 - muzikologų sekcijos pirmininkė. 2003–2008 - tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos sekcijos pirmininkė. Nuo 1992 Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto, Tarptautinės muzikologų draugijos narė. 2007–2010 - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Teatro ir koncertinių organizacijų tarybos narė, nuo 2008 pirmininkė.
Mokslinė veikla redaguoti
Mokslinių interesų kryptys: modernizmo ir nacionalizmo sklaida XX a. muzikoje; kultūrinės muzikos studijos šiuolaikinės muzikos filosofiniai ir semiotiniai tyrimai; muzika ir politika; muzikos istoriografijos teorija ir istorija; kritinė muzikologija.[1]
Tira V. Bacevičiaus, B. Kutavičiaus, O. Balakausko, F. Bajoro, A. Martinaičio, O. Narbutaitės, Š. Nako, R. Šerkšnytės, B. Dvariono, E. Balsio, J. Juzeliūno ir kitų lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrybą ir recepciją, V. Landsbergio, A. Ambrazo, O. Narbutienės, šiuolaikinės užsienio muzikologijos koncepcijas, šiuolaikinės muzikos festivalių raidą. Skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose (50) Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Surengė 10 tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų Lietuvoje, 2 lietuvių muzikai skirtas mokslines sesijas Tarptautinės muzikologų draugijos kongresuose (2002, 2007).
Sudarė ir parengė daugiau nei 10 muzikologinių ir menotyrinių straipsnių knygų, publikavo daug mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių Lietuvos ir užsienio (Latvija, Lenkija, Suomija, Švedija, Slovakija, Vokietija, Italija, JAV) leidiniuose. Sudarė ir parengė lietuvių muzikai skirtą muzikinį žurnalą anglų kalbą „World New Music Magazine“ (2008). Rengia monografiją „Muzika, nacionalizmas ir modernizmas. Identiteto (re)konfigūracijos kompozitorių modernistų kūryboje Lietuvoje ir išeivijoje 1920-1990 m.“ [2]
Populiarina šiuolaikinę muzikologiją, yra išvertusi iš vokiečių, anglų ir lenkų kalbų į lietuvių kalbą žymių užsienio muzikologų C. Dahlhauso, H. H. Eggebrechto, L. B. Meyerio, R. Tarasti, M. Tomaszewskio, J. Shepherdo, G. Tomlinsono, A. Chłopeckio ir kt. straipsnius, sudariusi ir parengusi naujosios muzikologijos straipsnių antologiją (2007).
Knygos redaguoti
- Baltos lankos: Tekstai ir interpretacijos t. 9 (1997)
- Constructing Modernity and Reconstructing Nationality: Lithuanian Music in the 20th Century (Modernumo konstravimas ir tautiškumo rekonstravimas: lietuvių muzika 20 amžiuje) (2004)
- Pažymėtos teritorijos (2005)
- Baltijos muzikologų konferencijos (2007)
- Istorija ir tradicijos, Muzika kaip kultūros tekstas (2007)
- Poetics and Politics of Place in Music (Muzika ir vieta – poetika ir politika) (2009)
- Vytautas Bacevičius in Context (Vytautas Bacevičius ir kultūros kontekstas (2009)
- Gaidos obertonai 1991–2009
- Recenzijos, pokalbiai, reminiscencijos (2010)
- Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (2015).
- Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika (2018)
- Microtonal Music in Central and Eastern Europe: Historical Outlines and Current Practices (2019)
- Of Essence and Context: Between Music and Philosophy (2019)
Visuomeninė veikla redaguoti
Ilgametė daugelio kultūros savivaldos institucijų narė: LKS tarybos (1996-1998, 2003-2008), LR Kultūros ministerijos Kultūros ir meno tarybos (2000-2002), LRKM Teatro ir koncertinių organizacijų tarybos (2007-2010), Nacionalinių premijų komiteto (1991-1999), Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo tarybos (1996-1998, 2010-2011) ir kitų kultūros savivaldos struktūrų narė, taip pat kultūros ir švietimo projektų ekspertė Lietuvoje (LRKM, SRTRF, KRF, ALF, SKVC, ŠMM ir kt.) bei užsienyje (Europos Komisijos EACEA (Education Audiovisual & Culture Executive Agency), 2007; OSI (Open Society Institute), 2001-2002). 2009-2010 m. dalyvavo Prezidentūros suformuotoje darbo grupėje rengiant kultūros politikos kaitos gaires, LR Seimo nutarimu priimtas 2010 m.[3]
Šaltiniai redaguoti
Šablonas:Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai Šablonas:Lietuvos nacionalinės premijos laureatai