Pypkė
Pypkė – rūkymui skirtas prietaisas. Pypke paprastai rūkomas tabakas.
Istorija redaguoti
 Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Pypkės rūkymas buvo Amerikos indėnų kultūros dalimi. Aptinkamas majų mene (datuojama 500 m. e. m.). XVI a. paplito Europoje.
Sandara redaguoti
Pagrindinės pypkės dalys:
- Galvutė – dalis, kurioje talpinamas tabakas
- Kaklelis – pypkės galvutės tęsinys iki kandiklio
- Kandiklis – išimama iš pypkės kalelio dalis pro kurią ištraukiamas dūmas
Gamyba ir medžiagos redaguoti
Pypkės gamintos iš medžiagų, kurios buvo prieinamos to krašto pypkių gamintojams: akmuo, molis, kukurūzai, medis, krūmai ir jų šaknys.
Pagrindinė medžiaga naudojama šiuolaikinėms pypkėms – kukavas (Viržis) – viržinių giminės krūmas, augantis Viduržemio jūros baseine ir aplinkinuose regionuose. Kaip medžiaga pypkių gamybai išpopuliarėjo XIX a. Prancūzijoje, vėliau kitose šalyse. Kalabrijos, Toskanos regionuose, Korsikos, Sicilijos salose gaunama aukščiausios kokybės žaliava pypkių gamybai. Kukavo kokybę apsprendžia klimatinės ir specifinės augimo sąlygos: dirvožemio sandara, drėgmė ir kiti veiksniai. Didelę reikšmę turi medžio amžius. Paprastai pypkei gaminti naudojamos 80–100 metų amžiaus krūmo šaknys.
Taip pat dažnai pypkių gamybai naudojama ir taip vadinama jūros puta (vok. meerschaum, angl. sea-foam) – magnio hidrosilikatas. Tai viena porėčiausių gamtoje randamų medžiagų, susidariusi prieš milijonus metų iš kriauklelių ir kitų nuosėdų jūros dugne. Daugiausia randama raudono molio nuosėdose. Gausu radimviečių Turkijoje. Taip pat randamas Tanzanijoje, Afrikoje.
Populiarios pypkės iš kukurūzų burbuolių, tačiau jos yra neilgalaikės.
Lietuvoje ir Lenkijoje pypkių meistrai naudoja vyšnios, kriaušės medieną.
Pypkės gaminamos visame pasaulyje. Pypkių žinovai skirsto jas pagal stilių: daniškos, angliškos, itališkos, turkiškos, japoniškos ir kt.
Pypkių tabakas redaguoti
Kiekvienas pypkių tabako gamintojas turi savo tabako džiovinimo, aromatizavimo receptus. Net panašius pavadinimus turintis, bet kito gamintojo pagamintas tabakas, turi skirtingą aromatą, skonį.
Pypkių tabakui naudojamos Burley, Virginia, Latakija, Perique, taip pat jų mišiniai.
Labiausiai paplitę tarp Lietuvos pypkorių yra „Mac Baren“, „Borkum Riff“, „Holger Danske“, „Alsbo“ gamintojų produkcija.
Papildomi įrankiai, priemonės redaguoti
- Kimštukas. Įrankis, kuris paprastai sudarytas iš trijų dalių:
- šaukštelio pelenų pašalinimui
- smaigo dūmtakiui valymui
- kimštuko tabakui ir žarijai paspausti.
Būna kišeninio peilio, „nago“ ir kitokių pavidalų.
- Žiebtuvėlis. Paprastai gaminami, taip, kad uždegus liepsnotu šonu. Taip patogiau ir saugiau uždegti tabaką pypkėje.
- Stovas, laikiklis pypkėms. Gaminami iš įvairių medžiagų, įvairių formų, dydžių stovai ar laikikliai pypkėms susidėti. Yra ir specialių laikiklių, kurie įrengiami automobiliuose ar kitose transporto priemonėse.
- Dūmtakio valymo vielutės. Jomis valomas nuo nešvarumų dūmtakis. Kartais vielutės mirkomos specialiame skystyje, kuris pagerina dūmtakio valymą.
- Kreidos gabalėliai. Skirta pridengti pypkės taurelėje esančią skylutę, kad į ją nepatektų tabakas, kuris gali užkimšti dūmtakį traukiant dūmą.
- Filtrai. Talpinami, jei yra, specialiame pypkės kaklelio ar kandiklio konteineryje. Apsaugo nuo skystų ir kietų rūkymo metu iš tabako išsiskiriančių medžiagų.
-
Kimštukas -
Žiebtuvėlis -
Stovas pypkėms
-
Dūmtakio valymo vielutės -
Kreidos gabalėliai -
Filtrai
Kita redaguoti
- Didelę pypkių kolekciją sukaupęs Trakų istorijos muziejus.
- Pypkorių klubai Lietuvoje:
- Alytaus pypkorių klubas (įkurtas 2000 m. sausio 18 d.)
- Kauno pypkiuotojų klubas (1998 m. lapkričio mėn.)
- Panevėžio pypkorių klubas (1999 m. sausio 21 d.)
- Vilniaus pypkorių kolegija (1992 m. lapkričio 17 d.)
- Oficialus Lietuvos ilgalaikio pypkių rūkymo rekordas 2 val. 43 min. 16 s priklauso pypkoriui Donatui Juodišiui iš Kauno pypkiuotojų klubo. Rekordas užfiksuotas 2009 m. turnyre Vilniuje.
Taip pat skaitykite redaguoti
Nuorodos redaguoti
- pipedia.org
- www.pipes.org Archyvuota kopija 2008-06-17 iš Wayback Machine projekto.