Puruša (skr. पुरुष = IAST: puruṣa-) – indų mitologijoje – žmogus, iš kurio susikūrė Visata. Rigvedos himne „Puruša sūktoje“ pasakojamas kosmogonijos mitas, kaip pasaulis buvo sutvertas dievų iš Purušos kūno dalių. „Puruša sūktoje“ Puruša reprezentuoja visa, kas egzistuoja, – kaip aukos subjektas ir objektas yra išreikšties ir materialioji, ir veikiamoji priežastis. Viena svarbiausių vedinių apeigų – agničajana – buvo laikoma šio pirmapradžio kūrimo atkartojimu. Vėlesniuose filosofiniuose indų tekstuose Puruša laikomas dieviškąja dvasia, makrokosmosu. Sankhjos filosofijoje Puruša laikomas vyriškuoju pasaulio pradu, o moteriškajam atstovauja Prakritė.

Upanišadose Puruša laikomas viso ko pradu pasaulyje: Neapreikštis – viršiau už didį [Atmaną], Puruša – virš Neapreikšties. Nieko nėra viršiau Purušos, tai kelio pabaiga, aukščiausias tikslas. Šis, slypintis kiekvienoje būtybėje kaip Atmanas, nepasireiškia, tačiau skvarbiu ir jautriu aumeniu įžvalgūs regi jį.[1]

Epiniuose tekstuose Puruša dažnai tapatinamas su dievais, dievai laikomi jo reinkarnacija. Vaišnavizme nusakomas kaip Aukščiausiasis Asmuo (Purušotama). Patandžalio „Jogasūtroje“ išskiriamas ypatingas puruša – Yšvara, kuris yra meditacijos objektas ir kurio neteršia karma.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Katha Upanišada, 1.3.11, 1.3.12
  2. Kazimieras Seibutis. puruša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011