Purpurinė gauja
Purpurinė gauja (angl. The Purple Gang, taip pat žinoma kaip Sugar House Gang) – organizuotų nusikaltėlių gauja, 1910−1932 m. veikusi Detroite JAV. Gaują daugiausiai sudarė žydų kilmės asmenys.
Istorija redaguoti
Kaip ir daugumoje Amerikos didžiųjų miestų XX a. pradžioje, Detroite klestėjo skurdas, jis tapo nusikaltimų ir smurto gimtine. Miesto kaimynystė su Kanada, kurioje nebuvo įvestas sausasis įstatymas, skatino kurtis nusikalstamoms grupuotėms ir verstis alkoholio kontrabanda. Gaujų nariai buvo vaikai imigrantų iš Rytų Europos, visų pirma Rusijos ir Lenkijos, atvykusių su didžiąja imigracijos banga į JAV 1881–1914 m. laikotarpyje.
Gaujos veikla redaguoti
Jaunuolių nusikalstamai grupuotei pradėjo vadovauti keturi broliai Abe, Joe, Raymond ir (Isadore) Izzy Bernsteinas, kurie buvo persikėlę į Detroitą iš Niujorko. Pradėję nuo smulkių vagysčių ir sukčiavimo, netrukus jie tapo daug išradingesni, pradėdami vykdyti pelningesnius nusikaltimus – ginkluotus apiplėšimus, turto prievartavimą, nelegalaus alkoholio krovinių grobimus, – prižiūrimi vyresniųjų gangsterių (Charles Leiter ir Henry Shorr). Neilgai trukus „purpuriniai“ pradėjo priimti į savo tarpą nusikaltėlius iš kitų miestų kaip „raumenų jėgą“, liūdnai pagarsėjo savo brutalumu ir operacijomis prieš seniau pradėjusias veikti gaujas, žmonės pradėjo bijoti jų vykdomo teroro. Mafijos bosas čikagietis Al Kaponė nebuvo nusiteikęs plėsti verslininkų reketo Detroite, o kad išvengti kruvino konflikto su „purpuriniais“, pradėjo bendrą veiklą. Pastarieji keletą metų pelningai tiekė Kanados viskį Kaponės Čikagos grupuotei (Chicago Outfit). Be to, gauja ėmė įkaitais priešiškų grupuočių gangsterius, tuomet ši veika buvo ypač paplitusi.
1920-ųjų metų pabaigoje Purpurinė gauja turėjo didelę įtaką viso Detroito kriminaliniam pogrindžiui. Abe Bernsteinas bičiuliavosi su Meyer Lansky ir Joe Adonis. Gauja buvo siejama su daugeliu rezonansinių laikmečio bylų: garsaus aviatoriaus Charles Lindbergh vaiko pagrobimu, Švento Valentino dienos skerdynėmis, žmogžudystėmis tarp Detroito italų, airių ir žydų butlegerių.
Keletą metų „purpuriniai“ praktiškai veikė nebaudžiami, nors žudė priešininkus tiesiog gatvėje. Įbauginti nukentėjusieji ir liudininkai nedavė parodymų. Gaujos nariai darėsi vis arogantiškesni, išsiskyrė apranga, turėjo gražius namus, tapo žinomi miesto visuomenei, naktinių klubų publikai, iš kitų gaujų išsiskyrė romantiška aura. Apie penkerius metus detroitiečiai kentė „purpurinių“ terorą. Ilgainiui policija ėmėsi „purpurinių“, be to, su jais galutinai suvesti sąskaitas nutarė ir konkuruojanti siciliečių grupuotė. Policija areštavo kelis gaujos aukšto rango nusikaltėlius po policininko, žinomo radijo laidų vedėjo ir kelių gangsterių žmogžudysčių. Įtakingi „purpuriniai“ gavo įvairias bausmes. Kiti gaujos nariai arba paliko Detroitą, arba buvo nužudyti saviškių ar priešininkų.