Purimas (hebr.פּוּרִים‏‎) – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Vyksta pagal Hebrajų kalendoriaus adaro mėnesio (vasario-kovo mėn. pagal Grigalių) 14 d., po žydų pergalės prieš savo priešus.

Purimas teatre

Istorija redaguoti

Karaliaus Ahasvero patarėjas Amanas nekentė žydų, todėl jis pasiūlė karaliui juos sunaikinti mainais už didelius turtus. Pasiūlymas buvo priimtas ir laikomas didžiulėje paslaptyje, tačiau žydai apie didelį pavojų sužinojo. Karalienė Estera buvo žydų kilmės, sinedriono pirmininko Mordekajaus dukterėčia. Ji liepė žydams tris dienas pasninkauti. Be to, ji ketvirtą dieną nuėjo pas karalių prašyti pasigailėti žydų tautos. Karalius neatsispyrė gražuolei žmonai ir sutiko, vėliau dar ir pakardamas Amaną.

Papročiai redaguoti

Žodis purim reiškia burtą, kurį karalius metė norėdamas išrinkti dieną, kada bus sunaikinti visi žydai. Tam atminti per purimą vaikai žaidžia vilkeliais (suktukais). Judėjai per Purimo šventę skaito Esteros knygą, kurioje pasakojama apie žydaitę Esterą, tapusią Persijos karaliaus Ahasvero žmona. Svarbiausia šių laikų purimo šventės tradicija – tai Esteros ritinio, pasakojančio purimo istoriją, skaitymas sinagogoje. Skaitymo metu pasigirdus Amano vardui, visi ima belsti, kelti triukšmą specialiomis tarškynėmis ir t. t. Taip daroma todėl, kad nebūtų girdimas Amano vardas, kad jis būtų ištrintas iš žmonių atminties.

Purimas yra linksmiausia žydų šventė, jos metu priimta ir netgi būtina persirengti, rengti karnavalus, paradus, daug vaišintis, dovanoti maistą kitiems.

Nuorodos redaguoti