Puokštinė kelmabudė

Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) – gleiviabudinių šeimai priklausantis nuodingas grybas.

Išvaizda

Kepurėlė 2–7 cm skersmens iš pradžių pusiau apvali iškili, vėliau paplokščia, horizontali, dažnai su plačiu gūbreliu. Luobelė lygi blizganti, sieros geltonumo, tačiau vidurys tamsesnis, oranžiškai rudas. Kraštuose dažnai būna geltono šydo plaušingų odiškų liekanų. Kotas 5-10 cm ilgio, 0,3-0,8 cm storio, tuščiaviduris, viršutinė dalis sieros geltonumo, žemiau geltonai rusvas, plaušuotas, prie kepurėlės kartais lieka rinkio pavidalo tamsaus šydo liekana. Lakšteliai sierinės spalvos, senesnių violetiškai žalsvi, senų žalsvai rudai juosvi, labai tankūs, siauri, 3-4 mm pločio, priaugtiniai arba šiek tiek nuaugtiniai. Trama geltona plaušinga, nemalonaus kvapo ir nepaprastai kartaus skonio. Sporos šokoladinės rudos spalvos, 6–7*3–4 μ m dydžio.

Apsinuodijimo pavojus: puokštinė kelmabudė yra nuodinga, tačiau nevalgoma dar ir dėl kartaus skonio. Grybo nuodingosios medžiagos sukelia vėmimą ir viduriavimą, todėl jis gali būti labai pavojingas pagyvenusio amžiaus silpnos sveikatos žmonėms.

Puokštinės kelmabudės vaizdas iš apačios

Spalvos kaita: kepurėlės, kaip ir kitų grybo dalių, spalva nesikeičia. Vietoj gūbrelio kartais būna nedidelis įdubimas. Kotas šviesiai gelsvas arba sieros geltonumo, pagrindas rusvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių sieros geltonumo, vėliau žalsvi ir galiausiai žalsvai rudai juosvi. Trama sieros geltonumo, koto trama rusvo atspalvio.

Augavietė

Šis grybas labai paplitęs Lietuvoje, auga krūmynuose ant pūvančios lapuočių ir spygliuočių medienos, ypač ant kelmų ir stuobrių.

Sezonas: gegužė–gruodis

Panašios rūšys: Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) ir ypač Švelnioji kelmabudė (Hypholoma capnoides), kurie abu yra valgomi ir lengvai atpažįstami dėl savo baltos visiškai nekarčios tramos.

Literatūra

• Etorė Bielis „Grybai“, „Mūsų knyga“, 2004 m, (138 psl.) ISBN 9955-573-65-1

Nuorodos

• Grybų katalogas
• Apie Lietuvoje augančius grybus