Priešvėžiniai vaistai
Priešvėžiniai vaistai – cheminės medžiagos, įvairiais mechanizmais naikinančios vėžines ląsteles arba stabdančios jų dauginimąsi. Išskiriami klasikiniai chemoterapiniai vaistai – citostatikai, nukreipti į DNR dalijimosi, reparacijos ar kitus procesus, vykstančius bet kurioje organizmo ląstelėje, bei taikinių preparatai, nukreipti prieš specifinius naviko ląstelės receptorius, signalo perdavimo molekules, ląstelės membranos elementus. Kitą nemažą priešnavikinių vaistų grupę sudaro imunomoduliatoriai, hormonai ir jų antagonistai.
Citostatikai redaguoti
Citostatikai, paprastai vadinami chemoterapija, veikia visas organizmo ląsteles, tačiau vėžio ląstelės jiems kur kas jautresnės. Tuo citostatikai skiriasi nuo daugelio kitų priešvėžinių vaistų grupių, kurie paprastai jungiasi prie tam tikrų receptorių. Pagal specifiškumą ląstelės ciklui jie skirstomi į:
- Ląstelės ciklui specifinius vaistus, veikia tik tas ląsteles, kurios yra replikacijos fazėje.
- Ląstelės ciklui nespecifinius vaistus – veikia ląsteles nepriklausomai ar jos yra aktyvioje (replikacijos fazėje) ar ramybės fazėje (G0 fazė). Pagal veikimo mechanizmus citostatikai klasifikuojami į grupes.[1]. Citostatikų poveikis pagrįstas DNR replikacijos slopinimu, jos pažeidimu, RNR sintezės slopinimu, baltymų sintezės slopinimu.
Alkilinantys citostatikai redaguoti
Alkilinantys citostatikai, kaip sako pats pavadinimas, veikia alkilindami DNR, RNR arba ląstelės baltymus. Jų veikimas nepriklauso nuo ląstelės ciklo. Beveik visi šios grupės vaistai yra kancerogenai ir teratogenai. Dėl savo veikimo mechanizmo jie sukelia visą eilę nepageidaujamų poveikių, ypač jautrūs yra greitai besidauginantys organizmo audiniai. Dažniausiai pasitaiko kaulų čiulpai|kaupų čiulpų funkcijos slopinimas, plaučių fibrozė, nuplikimas, sutrikdomas vaisingumas.
- Mechloretaminas
- Estramustino fosfatas
- Melfalanas
- Chlorambucilas
- Bendamustinas
- Oksazofosforinai
- Nitrozokarbamido dariniai:
- Karmustinas (BCNU)
- Lomustinas (CCNU)
- Nimustinas (ACNU)
- Triazenai:
- Platinos junginiai:
Antimetabolitai redaguoti
- Antifolatai:
- Purinų antagonistai ir analogai:
- 6-merkaptopurinas
- 6-tioguaninas
- Pentostatinas
- Fludarabinas
- Kladribinas
- Pirimidinų antagonistai ir analogai:
- Ribonukleotidreduktazės inhibitoriai:
Mitozę blokuojantys citostatikai redaguoti
- Vinca alkaloidai:
- Taksanai
Topoizomerazės inhibitoriai redaguoti
- Topoizomerazės I inhibitoriai (kamptotecinai):
- Topoizomerazės II inhibitoriai:
- Aktinomicinas D
- Antraciklinai:
- Daunorubicinas
- Doksorubicinas
- Epirubicinas
- Idarubicinas
- Mitoksantronas
- Piksantronas
- Amsakrinas
- Epipodofilotoksino junginiai
Kiti citostatikai redaguoti
- Bleomicinas
- Timidilatsintazės inhibitoriai:
- L-Asparaginazė
- Miltefozinas
- Anagrelidas
Signalo perdavimo ląstelėje inhibitoriai redaguoti
Proteinkinazių inhibitoriai redaguoti
Žemiau pateikiama klasifikacija yra sąlyginė, kadangi beveik visi šios grupės preparatai veikia ne vieną, o daug proteinkinazių, todėl gali būti vadinami multikinazių inhibitoriais[2].
ABL kinazės inhibitoriai redaguoti
Epitelio augimo faktoriaus (EGFR) kinazės inhibitoriai redaguoti
- Gefitinibas
- Erlotinibas
- Sorafenibas
- Sunitinibas
- Regorafenibas
- Vandetanibas
- Pazopanibas
- Afatinibas: nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma su EGFR mutacija
- Nintedanibas: nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma - adenokarcinoma
HER2 kinazės inhibitoriai redaguoti
RET kinazės inhibitoriai redaguoti
Brutono kinazės inhibitoriai redaguoti
PI-3 kinazės inhibitoriai redaguoti
PARP inhibitoriai redaguoti
MEK inhibitoriai redaguoti
JAK2 kinazės inhibitoriai redaguoti
ALK kinazės inhibitoriai redaguoti
BRAF kinazės inhibitoriai redaguoti
M-Tor inhibitoriai redaguoti
Proteasomų inhibitoriai redaguoti
Monokloniniai antikūnai redaguoti
- Rituksimabas: ne Hodžkino limfoma
- Alemtuzumabas: lėtinė limfoleukemija
- Trastuzumabas: krūties vėžys
- Pertuzumabas: krūties vėžys
- Cetuksimabas: storosios žarnos vėžys, galvos ir kaklo vėžys
- Panitumumabas: storosios žarnos vėžys
- Bevacizumabas: storosios žarnos vėžys, nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma, krūties vėžys, inkstų vėžys, kiaušidžių vėžys
- Nivolumabas: melanoma, nesmulkių ląstelių plaučių karcinoma
- Gemtuzumabo ozogamicinas: ūminė mielogeninė leukemija
- Nimotuzumabas: galvos ir kaklo vėžys
- Ofatumumabas: lėtinė limfoleukemija, ne Hodžkino limfoma
- Catumaksomabas: karcinomų metastazės pilvaplėvėje su ascitu
- Obinutuzumabas: lėtinė limfoleukemija
- Brentuksimabas: Hodžkino limfoma
- Afliberceptas
- Ibritumomabas
- Ramucirumabas
- Blinatomumabas: ūminė limfogeninė leukemija
Hormonai ir jų antagonistai redaguoti
Kortikosteroidai redaguoti
Estrogenai redaguoti
- Fosfestrolis
Gestagenai redaguoti
- Medroksiprogesteronacetatas
- Megestrolacetatas
Antiestrogenai redaguoti
- Tamoksifenas
- Droloksifenas
- Toremifenas
Aromatazės inhibitoriai redaguoti
- Aminogliutedhimidas
- Formestanas
- Anastrozolis
- Letrozolis
- Egzemestanas
- Fulvestrantas
Antiandrogenai redaguoti
LHRH agonistai redaguoti
Kiti hormonų preparatai redaguoti
Kiti preparatai redaguoti
Histonų deacetilazės inhibitoriai redaguoti
Epigenetinį poveikį turintys preparatai redaguoti
Imidai redaguoti
Citokinai redaguoti
Kitos medžiagos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Seeber. Therapiekonzepte Onkologie. Springer. 2013
- ↑ Berger et al. Das rote Buch. ISBN 978-3-609-51217-4