Presbiterija
Presbiterija (lot. presbiter – kunigas) – priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis, skirta didžiajam altoriui, kitaip choras.[1]
Presbiterijoje atliekamos liturginės apeigos, skaitomi skaitiniai, joje pamaldų metu būna dvasininkai (vyskupas, kunigas) ir ministrantai, rečiau – garbūs svečiai, politikai.
Viduramžių bažnyčiose paprastai būdavo orientuota į rytus.[2]