Prancūzijos ginkluotosios pajėgos

Prancūzijos ginkluotosios pajėgos Forces armées françaises
Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų logotipai
Pajėgų rūšys	Prancūzijos armija Prancūzijos laivynas Prancūzijos oro ir erdvės pajėgos Nacionalinė žandarmerija Nacionalinė gvardija
Štabo būstinė	Hexagone Balard, Paryžius
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas	Prezidentas Emmanuel Macron
Gynybos ministras	Florence Parly
Generalinio štabo viršininkas	Général d'armée Thierry Burkhard
Žmogiškieji resursai
Amžius	17−40 m.
Privalomoji tarnyba (šauktiniai)	Nėra
Mobilizaciniai resursai	14 646 427 vyrų, 16−49 m. amžiaus (2009 m. duom.), 14 379 630 moterų, 16−49 m. amžiaus (2009 m. duom.)
Tinkamų karinei tarnybai	12 087 606 vyrų, 16−49 m. amžiaus (2009 m. duom.), 11 811 260 moterų, 16−49 m. amžiaus (2009 m. duom.)
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių	391 480 vyrų (2009 m. duom.), 373 334 moterų (2009 m. duom.)
Aktyvus personalas	206 317
Rezervo dydis	41 050
Dislokuoti užsienyje	11 000^[1]
Finansinės išlaidos
Biudžetas	49,7 mlrd. € (2020)^[2]
Proc. nuo BVP	2,1 % (2020)^[2]
Karinė pramonė
Vietiniai tiekėjai	Airbus Dassault Naval Group Nexter MBDA Safran Thales
Užsienio tiekėjai	FN Herstal Heckler & Koch General Atomics Lockheed Martin
Susiję straipsniai
Kariniai laipsniai	Prancūzijos armijos laipsniai Prancūzijos oro pajėgų laipsniai

Prancūzijos ginkluotosios pajėgos^[a] (pranc. Forces armées françaises) − Prancūzijos ginkluotųjų formuočių visuma, apimanti armiją, laivyną, oro pajėgas ir žandarmeriją. PGP vadovauja šalies prezidentas, kuris vienintelis gali inicijuoti sprendimą dėl branduolinio smūgio.

PGP remiasi profesionaliąja karo tarnyba ir susideda iš daugiau nei 250 000 kareivių, karininkų, 100 000 teisėsaugos žandarmerijos tarnautojų ir 419 000 rezervo pajėgų. Todėl PGP yra gausiausios Europos Sąjungoje ir 12 vietoje pasaulyje pagal karių skaičių. Pagrindiniai PGP tikslai yra Prancūzijos teritorijos gynyba, prancūzų interesų užsienyje gynimas ir pasaulinio stabilumo užtikrinimas.

Šalis turi branduolinį ginklą: 350 kovinių galvučių (2020 m.).

Reguliariosios pajėgos redaguoti

Sausumos pajėgos (Armée de Terre) redaguoti

Sausumos pajėgos (114 850 žm., rezerve – 22 750 žm.) sudaro 1 komanda (1 korpusas ir 2 divizijos), judrioji grupė (1 žvalgybos pulkas, 2 šarvuotosios brigados, 1 šarvuotoji kovinė grupė, 2 mechanizuotosios brigados, 1 mechanizuotasis pulkas, 1 kalnų brigada, lengvųjų pėstininkų 4 pulkai, 1 batalionas ir 1 kuopa, oro 1 brigada, 1 pulkas ir 1 batalionas, 1 amfibijų brigada ir kiti 4 pulkai bei 3 kuopos), kovinės paramos grupė (11 pulkų ir 1 batalionas), 10 karinės tarnybos paramos pulkų, viena sraigtasparnių brigada, vienas nepilotuojamų žvalgybinių orlaivių pulkas ir 1 oro gynybos pulkas, taip pat specialiųjų operacijų formuotė (2 pulkai ir vienas sraigtasparnių pulkas; 2200 žm.).

Jos turi 222 tankus, 4075 šarvuočius (iš jų 1730 – žvalgybiniai), 625 pėstininkų kovos mašinas, daugiau kaip 180 inžinerinių ir techninės priežiūros bei 40 branduolinės, biologinės ir cheminės saugos transporto priemonių, 110 savaeigių prieštankinių raketų, daugiau kaip 260 artilerijos vienetų (109 savaeigius, daugiau kaip 130 velkamųjų zenitinių pabūklų, 12 raketų žemė–oras leidimo įrenginių, 13 raketinių salvinės ugnies sistemų), 13 transporto lėktuvų, 66 atakos, 105 daugiafunkcinius ir 155 transporto sraigtasparnius, 23 nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius (2020).

Karinės jūrų pajėgos (Marine nationale) redaguoti

Karinės jūrų pajėgos (35 100 žm., rezerve – 6000 žm.) turi 9 povandeninius laivus, 1 lėktuvnešį, 11 eskadrinių minininkų, 11 fregatų, 22 patrulinius ir pakrančių laivus, 17 minų gaudytojų, 41 amfibiją, 35 logistikos ir paramos laivus.

Jūrų aviacijoje (6500 žm.) yra 96 lėktuvai (42 kovos, 12 kovos su povandeniniais laivais, 3 perspėjimo ir kontrolės, 8 paieškos ir gelbėjimo, 25 transporto ir 6 mokomieji), 36 kovos su povandeniniais laivais ir 43 daugiafunkciniai sraigtasparniai. Karinėms jūrų pajėgoms t. p. priklauso Jūrų pėstininkai (Komandos vienetai ir Jūrų šauliai; 2000 žm.; 2020).

Karinės oro pajėgos (Armée de l’Air et de l’Espace) redaguoti

Karines oro pajėgas (40 500 žm., rezerve – 5700 žm.) sudaro 53 eskadrilės ir 2 kitos formuotės. Jos turi 512 lėktuvų (207 kovos, 2 elektroninės žvalgybos, 4 perspėjimo ir kontrolės, 4 degalų, 13 degalų-transporto, 125 transporto, 157 mokomuosius), 37 daugiafunkcinius ir 35 transporto sraigtasparnius, 5 nepilotuojamus orlaivius, 64 oro gynybos raketas. Karinėms oro pajėgoms taip pat priklauso Saugumo ir intervencijos brigada (57 formuotės; 2020).

Kiti struktūriniai vienetai ir sukarintosios pajėgos redaguoti

Strateginės branduolinės pajėgos (4000 žm.) turi 4 povandeninius laivus, 40 kovos, 11 degalų-transporto ir 3 degalų lėktuvus, Kosminės pajėgos – 7 palydovus.

Prancūzijos sukarintos pajėgos – žandarmerija (100 500 žm, rezerve – 30 300 žm.; 2020).

Karinės bazės redaguoti

Prancūzija karinių bazių turi Arabijos jūroje, Burkina Fase, Čade, Dramblio Kaulo Krante, Džibutyje, Estijoje, Gabone, Gvinėjos įlankoje (Atlanto vandenynas), Indijos vandenyne, Irake, Jordanijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Malyje, Naujojoje Kaledonijoje (Ramusis vandenynas), Nigeryje, Prancūzijos Gvianoje (Pietų Amerika), Prancūzijos Polinezijoje (Ramusis vandenynas), Prancūzijos Vakarų Indijose (Karibų jūros regionas), Senegale, Sirijoje ir Vokietijoje (2020).

Tarptautinė partnerystė redaguoti

Prancūzija – NATO narė (nuo 1949 m.). Šalies lėšos 2019 m. sudarė apie 5 % NATO biudžeto. Prancūzija taip pat yra Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinė narė (nuo 1946 m.).

Prancūzijos karinė doktrina yra grindžiama nacionalinio suvereniteto, branduolinio atgrasymo ir karinio savarankiškumo principais. Nors Prancūzija yra NATO aljanso narė nuo pat jo įkūrimo, bet nuo 1958 m. PGP nebuvo integruotos į NATO struktūras, tačiau 2009 m. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė apie grįžimą į pilnateises NATO nares išlaikant tik branduolinių pajėgų nepriklausomumą.

Karinės išlaidos redaguoti

Prancūzijos karinės išlaidos – 50,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 1,9 % BVP (2019).^[3]

Išnašos redaguoti

↑ „Promesse tenue pour le budget de la défense“. Ministry of Armed Forces (France). Nuoroda tikrinta 2 July 2020.
↑ ^2,0 ^2,1 Tian, Nan; Fleurant, Aude; Kuimova, Alexandra; Wezeman, Pieter D.; Wezeman, Siemon T. (26 April 2021). „Trends in World Military Expenditure, 2020“ (PDF). Stockholm International Peace Research Institute. Nuoroda tikrinta 14 July 2021.
↑ Ministère des armées. Nuoroda tikrinta 2021-11-02.