Pranas Lapė
Pranas Lapė (1921 m. sausio 11 d. Klaipėdoje – 2010 m. sausio 13 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos tapytojas, grafikas.
Biografija redaguoti
1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą, nuo 1945 m. gyveno Švedijoje. 1945–1946 m. studijavo A. Bekmano meno mokykloje Stokholme, 1946–1949 m. joje dėstė piešimą. Iliustravo žurnalą „Pragiedruliai“.[2] Nuo 1949 m. gyveno JAV Niujorke, nuo 1957 m. Roveitone, Konektikuto valstija, nuo 1978 m. Čemberlene, Meino valstija. 1950–1956 m. dirbo Niujorko leidyklose „Donbleday“, „Scribners“, „Random House“, 1957–1978 m. – privačiose mokyklose, jose sukūrė dailės mokymo programų. 1998 m. grįžo į Lietuvą. Palaidotas šeimos kape Veiviržėnų kapinėse (Klaipėdos raj.).
Kūryba redaguoti
Tapybai įtakos turėjo P. Sezano kūryba, vėliau abstraktusis ekspresionizmas („Kompozicija“ 1981 m., 1983 m., „Traukinys į Sibirą“). Iliustravo daugiau kaip 300 JAV ir lietuvių autorių knygų (Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis, 1961 m., Maironis. Baladės, 1966 m., Antanas Mackus. Augintinių žemė, 1984, Algirdas Gustaitis. Pakelėje į pažadėtąją žemę, 1987 m. ir kitų), sukūrė sienų tapybos (apipavidalino Pasaulio sporto parodą, 1948 m., Pasaulio medicinos seserų kongreso salę, 1949 m., abi Stokholme), scenografijos, taikomosios dailės kūrinių. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis muziejus. Nuo 1955 m. dalyvavo parodose.[3]
Individualios parodos:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Pranas Lapė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-24. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 398 psl.
- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Pranas Lapė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 522 psl.