Praksitelis (sen. gr. Πραξιτέλης; apie 390 m. pr. m. e. Atėnuose330 m. pr. m. e.) – graikų skulptorius, vėlyvosios klasikos atstovas.

„Apolonas Sauroktonas“ (romėnų kopija, marmuras, Luvras)

Skulptoriaus Kefisodoto sūnus ir mokinys. Naujai pradėjo vaizduoti Olimpo dievus. Jo skulptūrų („Apolonas Sauroktonas“, arba „Apolonas, užmušantis driežą“; „Satyras, pilantis vyną“; „Knido Afroditė“, apie 350 m. pr. m. e.) dievai jaunatviški, gražūs, svajingi. Jie vaizduojami laisvomis pozomis, kasdieniškose situacijose.

Praksitelio skulptūroms, kurios visos iš marmuro, būdingas grakštumas, minkšta modeliuotė, subtilūs šviesšešėliai.

Apie Praksitelio kūrinius žinoma iš antikos raštų, romėnų kopijų.

Manoma, kad jis sukūrė išlikusias skulptūrų grupes – „Hermį su mažuoju Dionisu“ ir Mantinėjos bazės reljefą, kuris vaizduoja Letą, Artemidę ir Apoloną.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. PraksitelisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 149 psl.