Popierinis (obelų veislė)

Popierinis  – atspari šalčiams senovinė vasarinė obelų veislė. 1899–2008 m. buvo įrašyta į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Popierinio veislės obuoliai (viršutinis piešinys) prof. Adomo Hrebnickio sudarytame „Vaisių atlase“ (rus. „Атлас плодов“), 1906 m. Apatiniame piešinyje – „Baltojo alyvinio“ veislės obuoliai.

Aprašymas

Manoma, kad liaudiška veislė kilusi iš Baltijos šalių. Vaismedžiai vidutinio dydžio, jauname amžiuje būna siauros piramidės formos, vėliau (pradėjus derėti) netankus vainikas suapvalėja. Pasodinus medelį, vaisiai atsiranda po trijų–penkerių metų. Žydi anksti. Liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje sunokęs derlius būna gausus, vėliau su amžiumi pradeda mažėti. Obuoliai vidutinio dydžio (sveria apie 75 g). Jie apvalūs arba kiek suploti, briaunoti (turi 3–4–ias, rečiau 5–ias briaunas, iš kurių viena aštri ir panaši į siūlę), aromatingi, saldžiarūgščio vyno skonio, jautrūs gabenimui ir neatsparūs rauplėms. Odelė plona arba vidutiniškai stora, sausa, žalsvai gelsvos spalvos, prinokusių – balta. Aromatingas minkštimas gelsvai baltas, labai purus ir sultingas, stambiai grūdiškas.

Veislės pavadinimo sinonimai: „Alebastrinis“, „Baltasis karališkasis kalvilis“ ir kt. Neretai painiojama su „Baltojo alyvinio“ obelų veisle (pastarosios veislės obuoliai prinoksta dviem savaitėms anksčiau ir yra mažiau rūgštūs, medeliai ištvermingesni žiemos periodu ir labiau atsparūs rauplėms).

Šaltiniai

• Obelų veislės
• Asta Blažytė. Senosios lietuviškos vaismedžių veislės Archyvuota kopija 2014-07-29 iš Wayback Machine projekto.
• Сорт: Яблоня, Папировка (Алебастровое, Белый налив, Прибалтийское)
• Сорта яблони Белый налив и Папировка
• Папіровка Archyvuota kopija 2018-01-19 iš Wayback Machine projekto.