Pomeronas (kolonija)

Pomeronas (ol. Pomeroon) – buvusi Nyderlandų kolonija palei Pomerono upę (dabartinė Gajana). XVI a. antroje pusėje buvo užpulta ispanų ir vietinių indėnų, tad kolonistai pasitraukė į Gvianos gilumą ir netrukus įkūrė Esekvibo koloniją prie Kyk-Over-Al forto. Antras ir žymiai rimtesnis kolonizavimas pradėtas 1650 m., bet irgi buvo nesėkmingas, nes prancūzų korsarai koloniją sunaikino 1689 m. Šios žemės trečią kartą buvo kolonizuotos XVIII a. antroje pusėje, bet jau kaip Esekvibo kolonijos dalis.

Pomeroon
Pomeronas
buvusi Nyderlandų kolonija
1581-1596
1650-1689

Flag herbas
Vėliava Olandų Vest-Indijos kompanijos monograma
Location of Pomeronas
Location of Pomeronas
Pomerono upės žiočių žemėlapis (1773 m.).
Sostinė 'Nieuw Middelburg
Valdymo forma kolonija
Era Naujieji laikai
 - Pirmo prekybos posto įkūrimas 1581 m.
 - Sunaikinta Prancūzijos korsarų 1689 m.

Istorija redaguoti

 
Pomerono kolonija 1688 m., vieneri metai prieš tai, kai prancūzų korsarai ją sunaikino.
 
Esekibo ir Demeraros žemėlapis 1798 m. Kairėje galima matyti, kad kolonizacija Pomerono upės pakrantėse atnaujinta.

Pomerono upės pakrantėse 1581 m. olandų kolonistai iš Zelandijos įkūrė prekybinį postą. 1596 m. šį postą sunaikino indėnai ir ispanai. Kolonistai su savo vadovu Joost van der Hooge pasitraukė į salą Esekvibo upėje ir ten įkūrė naują Esekvibo koloniją.

Nauja ir žymiai rimtesnė kolonizacija buvo pradėta 1650 m., kai vadovaujant Olandų Vest-Indijos kompanijai buvo kuriamos plantacijos, kuriose dirbo afrikiečiai vergai. Buvo įkurtas mažas miestas Nieuw Middelburg, buvo pastatyta Nova Zeelandia tvirtovė, turėjusi apsaugoti mažą koloniją. Kolonijai grėsmę kėlė prancūzų korsarai, kurie 1689 m. užpuolė koloniją ir ją visiškai sunaikino. Pastatai ir cukraus gamybos įrenginiai buvo sudeginti, o vergai išgabenti į Prancūzijos kolonijas. Plantacijos nebuvo atstatytos, kolonija buvo apleista.[1]

XVIII a. pabaigoje plantatoriai vėl ėmė Pomerono upės pakrantėse kurti plantacijas. Bet tuo metu šias žemes administravo Nyderlandų Esekvibo ir Demeraros kolonijos. 1796 m. Esekvibo ir Demeraros kolonijas užkariavo britai, nes Nyderlandai tuo metu buvo Prancūzijos sąjungininkai.

Pagal Amjeno taikos sutartį (1802 m.) kolonija buvo grąžinta Nyderlandams, tačiau po metų D. Britanija pareikalavo ją grąžinti jai. Pagal 1814 m. pasirašytą Anglijos-Nyderlandų Londono sutartį buvo sutarta, kad Esekvibo ir Demeraros kolonijos (buvusi Pomerono kolonija įėjo į šias žemes) bei Berbiso kolonija turi būti perduoti D. Britanijai. 1831 m. šios kolonijos tapo Britų Gvianos dalimi.

Nuorodos redaguoti

  1. Hartsinck, J.J. (1770), Beschryving van Guiana, of de wilde kust in Zuid-America, Amsterdam: Gerrit Tielenburg. p.258–259.