Plungės akmuo su Karvės pėda

Plungės akmuo su Karvės pėda

„Karvės pėda“ (centre) užcementuota su dviem akmenėliais
Plungės akmuo su Karvės pėda
Plungės akmuo su Karvės pėda
Koordinatės
55°54′51″š. pl. 21°49′33″r. ilg. / 55.914256°š. pl. 21.825786°r. ilg. / 55.914256; 21.825786
Vieta Plungės rajono savivaldybė
Registro Nr. 6640

Plungės akmuo su „Karvės pėda“mitologinis akmuo, esantis Plungės mieste, Birutės gatvėje, 200 m į pietvakarius nuo senųjų kapinių. Akmuo aptinkamas neįprastoje vietoje, nes jis įmūrytas sakralinio statinio – Plungės Lurdo akmeninėje sienoje, iš kairės. Lurdo grota sudėta iš lauko riedulių, kurie buvo surinkti gretimos apylinkės laukuose 1908 m.[1] Grublėtas, apsamanojęs akmuo turi gyvulių pėdą primenantį įdubimą – „Karvės pėdą“.[2] Tai archeologijos paminklas, nuo 2000 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 6640).[3]

Apibūdinimas redaguoti

Mitologinį Plungės akmenį apibūdino istorikas Vykintas Vaitkevičius. Šis akmuo yra apie 1,3 m ilgio ir 45 cm pločio. Jame matyti apie 6 cm gylio skeltanagio gyvulio pėda, o tarp „perskeltų“ jos dalių – graži 3 mm pločio pertvarėlė.

Vietos gyventojai apie šį akmenį mena, jog prie jo vaidendavosi, žybsėjo mėlynos liepsnelės, juo buvo gąsdinami vaikai. Pėdą akmenyje įmynė atėjęs velnias.

Akmens išniekinimas redaguoti

2018 m. kovo mėn. duomenimis, „Karvės pėdos“ įdubimas buvo užcementuotas su dviem akmenėliais. Įspaudo akmenyje pasigedo ir Plungės klebonas dekanas Vytautas Gedvainis, 2018 m. pradėjęs tarnystę Šv. Jono Krikštytojo parapijoje ir susipažinęs su čia esančiais sakraliniais objektais. Pasak dvasininko, sklandė istorija, kad kažkoks žmogelis, atėjęs prie lurdo, meldėsi Mergelei Marijai, prašydamas jos malonės. Nesulaukęs malonės, pamanė, kad dėl to kaltas blogas ženklas akmenyje – „velnio kanopa“. Norėdamas pašalinti, jo supratimu, tą blogio ženklą, trukdantį kalbėtis su Marija, jis ir užpildė pėdą primenančią duobutę cementu, o į ją įspaudė akmenukų.[4]

2019 m. vietos kraštotyrininkai apie incidentą pranešė rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui.[4][5]

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Veronika Lileikienė. Plungės Lurdas
  2. Akmens su „Karvės pėda“ nuotrauka Archyvuota kopija 2018-03-20 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.
  4. 4,0 4,1 Užcementavo į Plungės lurdą įmūrytą mitologinį akmeni, nes... trukdė melstis. ve.lt Archyvuota kopija 2020-03-09 iš Wayback Machine projekto.
  5. Plungėje išniekintas archeologijos paminklas: įtaria religinius motyvus delfi.lt Archyvuota kopija 2020-11-22 iš Wayback Machine projekto.