Pleneras (pranc. plein air 'atviras oras') – tapymas iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas.[1] Didelę reikšmę plenerinėje tapyboje turi natūralios šviesos perteikimas.[2]

Prie molberto – Claude Monet (drobės aut. Ogiustas Renuaras)
Dailininkai plenere

Istorija redaguoti

Plenerai atsirado XIX amžiaus pradžioje. Jų pradininkais laikomi anglų tapytojai-romantikai John Constable ir Richard Parkes Bonington. Taip pat didelį populiarumą ši tapybos forma tuo metu įgavo ir tarp XIX a. prancūzų tapytojų: Camille Corot, Jean-François Millet, impresionistų Pierre-Auguste Renoir, Claude Monet, Camille Pissarro ir kitų.[3]

Tarp rusų meistrų XIX – XX amžių sandūroje plenere tapė Isakas Levitanas, Konstantinas Korovinas, Vasilijus Polenovas, Igoris Grabaris ir kt.[4]

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Apie plenerą tarpt. žodžių žodyne
  2. Stephen Adams (1997), The Barbizon School and the Origins of Impressionism, Phaidon Press, ISBN 978-0714836232
  3. Auricchio, Laura (2004 m. spalio mėn.). „The Transformation of Landscape Painting in France“. Heilbrunn Timeline of Art History.
  4. Вольный воздух живописи Archyvuota kopija 2021-01-10 iš Wayback Machine projekto.