Plaukikų urvas
23°35′40.99″ š. pl. 25°14′0.60″ r. ilg. / 23.5947194°š. pl. 25.2335000°r. ilg.
Plaukikų urvas (arab. كهف السباحين) – archeologinis urvas pietvakarių Egipte, Sacharoje (Libijos dykumoje), Džilf Kebiro plokštikalnėje, Suros vadyje, netoli Libijos sienos.
Urvą 1933 m. atrado vengrų tyrinėtojas Laslas Almašis. Šiame urve rasta gausi neolitinė urvų tapyba, datuojama ne vėliau nei VIII tūkstm. pr. m. e. Piešiniuose vaizduojamos žmonių figūros atrodo lyg plaukiančios (nuo čia ir urvo pavadinimas).
Piešinių sukūrimo metu Sachara buvo kur kas drėgnesnė negu dabar, čia telkšojo didelis ežeras, gausiau gyveno žmonės (uolų tapyba aptinkama visoje Sacharoje, ypač kalnuotose vietovėse). Pradžioje manyta (šią teoriją ypač vystė Laslas Almašis), kad „plaukikai“ atspindi skęstančius žmones per prasidėjusį lietingąjį laikotarpį Šiaurės Afrikoje.[1] Dabar linkstama piešinius aiškinti metaforiškai, susiejant su vėliau Nilo slėnyje išvystytomis dvasinėmis sampratomis (pvz., vėlių kelionė į Nun vandenis).[2]
Netoliese yra panašaus braižo Žvėrių urvas.
-
„Plaukikai“ -
Gyvūnas -
Kalnas, kuriame yra urvas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ László Almásy (1934): The Unknown Sahara. Translation of the Hungarian original Az Ismeretlen Szahara, 2002, by Andras Zboray
- ↑ http://www.drhawass.com/wp/souvlaki-ignitus-carborundum-4/ Archyvuota kopija 2016-04-06 iš Wayback Machine projekto.