Pirro Ligorio
Piro Ligorijo portretas (autorius nežinomas)
Gimė apie 1510 m.
Neapolis
Mirė 1583 m. spalio 30 d.
Ferara
Tautybė italas
Veikla italų XVI a. Vėlyvojo renesanso architektas
Vikiteka Pirro Ligorio

Piras Ligorijas (it. Pirro Ligorio, apie 15101583 m. spalio 30 d.) – italų XVI a. Vėlyvojo renesanso architektas, dailininkas, antikvaras, bibliotekininkas. Svarbiausias jo kūrinys − Vila d'Estė sodai Tivolyje − apsaugotas UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektu Nr. 1025.

Biografija redaguoti

Piras Ligorijas gimė apie 1510 m. Neapolyje, vietos kilmingųjų šeimoje. Pirmieji jo gyvenimo 30 metų labai menkai dokumentuoti. 1534 m. jis persikėlė į Romą ir pradėjo menininko karjerą kaip tapytojas. Dekoravo kilmingųjų rūmus. Atvykęs į Romą Piras Ligorijas susidomėjo Sen. Romos architektūriniu palikimu. Rinko ir aprašinėjo senovines liekanas, sudarinėjo žemėlapius. 1553 m. pasirodė vienintelis jo užrašų apie Sen. Romos liekanas tomas („Libro su' i Circhi e Anfiteatri“). Kiti užrašai liko manuskriptuose ir buvo publikuoti tik po mirties.

Nuo 1549 m. Piras Ligorijas stojo tarnauti kardinolui Ipolitui II d'Estė. Prižiūrėjo šio organizuotus archeologinius kasinėjimus. 1556 m. jis įsidarbino popiežiaus Pauliaus IV dvare. Po to dirbo pas Pijų IV. Piras Ligorijas tapo Vatikano rūmų architektu, Universiteto ir, po Mikelandželo mirties 1564 m., dirbo ties Šv. Petro bazilika. Svarbiausiais jo darbais Romoje tapo Belvederio rūmų kiemo (kurto Bramantės) pertvarkymai, Pijaus IV Casina (kurią ypač aukštai vertino Jakobas Burkhartas), Pijaus IV Palazzina Flaminijos gatvėje. Taip pat jis pradėjo Sapienza rūmų statybas Romoje.

Maždaug nuo 1550-ųjų Ligorijas dirbo ties pranciškonų vienuolynu ir ties Vila d'Estė Tivolyje sodų projektu kardinolui Ipolitui II d'Estė. Studijavo Sen. Romos Adriano vilą Tivolyje. 1565 m. popiežiaus dvaro intrigų metu buvo apkaltintas machinacijomis ir vagystėmis, įkalintas ir nušalintas nuo Šv. Petro bazilikos projektų. 1568 m. jis persikėlė į Ferarą ir stojo tarnauti vietos hercogui Alfonsui II d'Estė. Buvo paskirtas hercogo kolekcijų antikvaru ir bibliotekininku. Piras Ligorijas mirė 1583 m. spalio 30 d. Feraroje. Palaidotas Ospedale di Sant'Anna ligoninės bažnyčioje. Be Vila d'Estė sodų, Piro Ligorijo dizainui priskiriamas Baidyklių parkas (it. Parco dei Mostri) Bomarce.

Giorgio Vasari neįtraukė jo biografijos į savo 1568 m. „Le Vite“ leidimą, spėjama, nes konkuravo dėl vietos popiežiaus dvare, be to, įtarė Pirą Ligoriją siekiant sumenkinti Mikelandželo, kuris buvo Vasari idealas, autoritetą. Iš tikro Piras Ligorijas kritikavo Mikelandželą dėl pernelyg laisvo antikinių architektūros formų traktavimo. Pagal Pirą Ligoriją, Sen. Romos meno liekanos buvo aukščiausias tobulumo idealas, todėl klasikinės formos neturi būti iškraipomos, o atvirkščiai, pristatomos tokios, kokios yra arba, jei yra pažeistos, atgaminamos taip, kaip būtų padaryta Sen. Romos laikais. 1642 m. pasirodė pirmoji Piro Ligorijo biografija, kurią parašė Giovanni Baglione. Piro Ligorijo kūryba priskiriama manierizmui.

Darbų galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti