Pilosas (angl. pilos; rus. пилос) – senovės Graikijos lengvųjų pėstininkų šalmas.

Pilosas
Kastoras rengiasi argonautų žygiui. Užsidėjes pilosą

Pirmieji pilosai aptikti ant mikėninių vazų (II tūkstantmečio p.m.e pabaiga), tuomet juos darydavo iš bronzinių žvynų. V a. p.m.e jau gamino vientisus pilosus, spėjama, kad miestų užsakymu neturtingiems piliečiams apšarvuoti. III a. p.m.e pilosai pasidarė dažniausi Graikijoje, nes ankstesnieji šalmai (pvz., korintiniai) buvo sudėtingesni, brangesni, dažnai turėdavo būti gaminami individualiai, kad būtų pritaikyti prie galvos dydžio ir formos.

Šalmai pilosai pavadinti pagal Graikijoje paplitusias pusiau kūgines suapvalintas veltinines skrybėles pilosus. Šalmus pilosus lengva buvo gaminti, tačiau jie buvo gana prastas šarvas.

Pietų Italijoje pilosus puošdavo sultonais, o prie šalmo tvirtindavo antskruosčius, tokius pilosus naudodavo raiteliai. Kartais prie pilosų užpakalinio krašto pritvirtindavo ir neplatų antsprandį iš metalinės juostos.

Pilosai sverdavo 700–900 g, masė priklausė nuo bronzos lakšto storio. Pilosas dengė nedidelę galvos dalį, tačiau kaktos srityje ir viršugalvio priekyje, kur didesni pataikymo šansai, būdavo storesnis, kad geriau atlaikytų smūgius.

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti