Pilkoji meškutė (grybas)

Paxillus involutus
Pilkoji meškutė (Paxillus involutus)
Pilkoji meškutė (Paxillus involutus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Baravykiečiai
( Boletales)
Šeima: Meškutiniai
( Paxillaceae)
Gentis: Meškutė
( Paxillus)
Rūšis: Pilkoji meškutė
( Paxillus involutus)
Index Fungorum

Pilkoji meškutė, alksninukas, žydukas[1] (lot. Paxillus involutus) – meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių, lapuočių, mišrieji miškai, pelkės, parkai, sodai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Gelsvai žalsvai rudi vaisiakūniai, paspaudus, perpjovus paruduoja.

Vidutinio dydžio, retai dideli grybai. Kepurėlė užauga iki 12 cm skersmens, rečiau didesnė, jauna neryškiai gaubta, senesnė – netaisyklingai paplokščia, įdubusi, pakraščiai užsilenkę žemyn, matinė, aksomiška, gelsvai žalsvai rusva. Lakšteliai gelsvi, žalsvai gelsvi, seni – nešvariai rudi. Kotas 4–8×1–2 cm, šiek tiek šviesesnis už kepurėlę. Trama gelsva, vėliau – rusvai ruda, perlaužta ar perpjauta ruduoja. Sporos 8–10×5–6 μm.

Būdingi požymiai: tamprūs, minkšti, patrauklios išvaizdos grybai.

Auga didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis, labai dažna. Buvo laikoma valgoma, bet per pastaruosius du tris dešimtmečius daugelyje Europos šalių pripažinta nuodinga, nustatyta, kad joje yra švino, muskarino, stroncio, kurie kenksmingi žmogaus sveikatai. Gerai išvirta mažiau pavojinga, bet netinka nei sūdyti, nei marinuoti, taigi piknaudžiauti šiuo grybu nederėtų.

Literatūra redaguoti

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 85 psl.