Pilkoji indinė mangusta

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pilkoji indinė mangusta (Herpestes edwardsii) - mangustinių (Herpestidae) šeimos gyvūnas.

Fizinės savybės

Kūno ilgis 43 cm, uodegos ilgis 39 cm, svoris iki 1,5 kg. Pilkosios indinės mangustos kailis pilkas, išmargintas brūkšneliais, uodega ilga ir puri. Bėgdama ji laiko uodegą ištiestą atgal. Susitikęs priešą, pvz., kobrą gyvūnas pakelia uodegą aukštyn, kad atrodytų kuo grėsmingiau, ir drąsiai stoja į kovą. Tokia dvikova dažniausiai baigiasi mangustos pergale. Gyvena pavieniui, medžioja dieną. Gyvenimo trukmė: iki 10 metų.

Gyvenimo būdas

Pilkosios indinės mangustos labai vikrūs, guvūs ir sumanūs gyvūnai. Jie dažniausiai juda greitai šuoliuodami. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ant žemės, tačiau sugeba puikiai kaip beždžionės laipioti pastatų sienomis ir medžių šakomis. Medžiuose jos ieško paukščių kiaušinių arba persekioja sprunkančią auką. Mangustos sugeba vaikščioti atbulos, susiriesti į kamuoliuką, stovėti ant užpakalinių letenų ir pašokti aukštai į viršų. Šios plėšrūnės veiklios šviesiuoju paros metu. Naktį dažniausiai miega urve, kurį pačios išsikasa.

Maistas

Mangustos maistas – smulkūs žinduoliai, paukščiai, driežai, vabzdžiai ir gyvatės. Pilkoji indinė mangusta niekada nepraleidžia progos susirungti su kobra ir visada puola pirma^{[reikalingas šaltinis]}. Mangustos – vikrios ir ištvermingos medžiotojos. Jos netūno pasislėpusios ir netyko aukos, o pačios ieško grobio, pasikliaudamos puikia rega ir klausa. Vos tik pastebėjusi auką, mangusta nieko nelaukia ir puola. Didžiausią mangustų maisto dalį sudaro žiurkės, pelės ir kiti smulkūs žinduoliai. Be to, plėšrūnės minta vabzdžiais, skorpionais ir paukščių kiaušiniais. Ieškodamos maisto, jos kapsto žemę, knisasi nukritusiuose lapuose, varto šakas ir nedidelius akmenis. Jeigu auka bando pasprukti, mangusta puola ją persekioti. Sučiupusi gyvūnėlį, perkanda jam gerklę ir iš karto suėda.