Pilkasis kardinolas
Pilkasis kardinolas – viešai nesirodantis ir formaliai neutralus bei aukštų postų neužimantis privatus asmuo, vaidinantis svarbų vaidmenį bei darantis reikšmingą ar net lemiamą įtaką atskiros institucijos arba šalies politikoje ar gyvenime.
Termino kilmė redaguoti
Karaliaus Liudviko XIII laikais Prancūziją iš tiesų valdė kardinolas Rišelje. Jo kanceliarijos vadovas ir artimiausias bendražygis buvo Fransua Lekler diu Tremble, kapucinas, dar vadintas Tėvu Žozefu. Raudonos spalvos sutaną dėvintis Rišelje pradėtas vadinti raudonuoju kardinolu, o pilkus vienuolio rūbus vilkintis tėvas Žozefas – pilkuoju kardinolu.[1]
Šis terminas išpopuliarėjo A. Diuma išleidus romaną „Trys muškietininkai“.
„Pilkieji kardinolai“ redaguoti
„Pilkaisiais kardinolais“ buvo vadinami:
- rašytojas ir istorikas Konstantinas Pobedonoscevas (dėl savo įtakos carui Aleksandrui III)
- lenkų ir britų politikas Jozefas Retingeris (Europos Tarybos įkūrėjas)
- buvęs JAV Valstybės sekretorius Henris Kisindžeris
- Hitlerio asmeninis sekretorius Martinas Bormanas
- TSKP CK sekretorius, buvęs TSRS ideologas Michailas Suslovas ir kiti.