Penkinių apylinkė
54°32′š. pl. 23°08′r. ilg. / 54.53°š. pl. 23.14°r. ilg.
Penkinių apylinkė | ||
Centras | Penkiniai (1950–1954) Degučiai (1954–) Būdviečiai (1959?–1963) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Keturvalakių valsčius | |
Apskritis | Kalvarijos apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Vilkaviškio rajonas (1950–1963) | |
Sritis | Kauno sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Bartninkų seniūnija, Keturvalakių seniūnija |
Penkinių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.
Istorija redaguoti
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Keturvalakių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkaviškio rajonui.[2] 1954 m. prijungta Veizbūniškių apylinkė, Patilčių apylinkė, dalis Bajorų apylinkės, dalis Mockabūdžių apylinkės ir Navininkų apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. Penkinių apylinkė prijungta prie Bartninkų apylinkės ir Keturvalakių apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
Kalinino vardo, „Rausvės“ ir „Patilčių“ kolūkiai [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
52 | Kalinino vardo kolūkis, „Rausvės“ kolūkis, „Patilčių“ kolūkis [5] | 20 kaimų |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 54–56
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 66–67
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 561