Penghu salos

Penghu salos (kin. 澎湖群島, pinyin: Pénghú Qúndăo, pe̍h-ōe-jī: Phêⁿ-ô·-kûn-tó), taip pat žinomos kaip Peskadorų salos (port. Ilhas Pescadores 'Žvejų salos') – salynas Taivano sąsiauryje, į vakarus nuo Taivano krantų. Jį sudaro 64 nedidelės salos ir salelės. Salos nuo Taivano pakrantės nutolusios 50 km, o nuo žemyninės Kinijos Fudziano provincijos 130 km. Visas salynas sudaro Penghu apskritį (kin. 澎湖縣, pinyin: Pénghú Xiàn), kuri priskiriama Taivano provincijai.

Bendras salyno plotas 141,052 km²; tai antra mažiausia apskritis šalyje, po Liandziango apskrities. Gyventojų 93 446 (2009 m. duomenys). Gyventojai verčiasi žemdirbyste (auginama ryžiai, batatai, soros, sorgai, arachiai, bananai), žvejyba, perlų rinkimu.^[1] Kasami fosforitai.^[1] Tris didžiausias salas jungia pylimai, tiltas.

Geografija redaguoti

Salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausios salos: Penghu, Juvengas, Baiša. Salos vulkaninės kilmės. Salų reljefe dominuoja žemumos; didžiausias aukštis 48 m v.j.l.^[1] Kranto linija vingiuota, jos ilgis 327 km. Daugelį krantų supa koralų rifai.

Klimatas subekvatorinis musoninis; per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių (daugiausia vasarą). Žiemą pasireiškia smarkūs vėjai, vasarą – taifūnai.

Istorija redaguoti

Manoma, dabartinėje Penghu salų teritorijoje žmonės apsigyveno (atsikėlė iš žemyninės Kinijos) III a. pr. m. e. VI a. salas pajungė Kinija.^[1] Salų teritorijoje IX ir X a. įsikūrė hanių žvejų bendruomenės.^[2] XVI a. praplaukiančių portugalų jūreivių salos pramintos Peskadorų ('žvejų') salomis.^[3] Nuo XIV a. vidurio buvo pavaldžios mongolų Juan dinastijai. 1603 m. saloje Mingai dislokavo karines pajėgas, kad užkirstų kelią čia 1622 m. norėjusiems įsikurti olandams.^[4] Vis tik 1623 m. olandams pavyko tai padaryti. Apie 1661–1662 m. olandai buvo išstumti.^[1] Nuo XVII a. iki 1895 m. Taivaną ir salyną valdė Tungningo karalystė, vėliau Čingų dinastija.

Penghu salas 1885 m. kovą, Kinijos–Prancūzijos karui einant į pabaigą, buvo užėmę prancūzai, kurie pasitraukė po keturių mėnesių. Japonijai nugalėjus Kiniją Pirmajame Kinijos–Japonijos kare, Čingų vyriausybė perleido teisę į salas Japonijai. Po Antrojo pasaulinio karo kapituliavusi Japonija buvo priversta sugrąžinti salas Kinijai. 1949 m., po Gomindano kariuomenės pralaimėjimo Kinijos pilietiniame kare, Čiang Kaišeko vyriausybė ir jo kariuomenės likučiai pasitraukė į Taivaną (ir Penghu salas).^[1]

Administracinis suskirstymas redaguoti

Penghu apskritis yra padalinta į:

1 miestą

Magongas

5 kaimo tipo gyvenvietes

Husi
Baiša
Siju
Čimėjus
Vanganas

bei dar į 97 kaimus.

Išnašos redaguoti

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 Penghu salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
↑ „Penghu Reclamation Hall“. Suarchyvuotas originalas 2012-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-02-27.
↑ Wills (2006), p. 86.
↑ Wills (2006), p. 87.

Vikiteka: Penghu apskritis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai redaguoti

Wills, John E., Jr. (2006), „The Seventeenth-century Transformation: Taiwan under the Dutch and the Cheng Regime“, in Rubinstein, Murray A., Taiwan: A New History, M.E. Sharpe, pp. 84–106, ISBN 978-0-7656-1495-7.

Taivano administracinis suskirstymas

Provincijos: Fudzianas | Taivanas

Taivano provincijos miestai: Dziaji | Dzilongas | Sindžu

Fudziano provincijos apskritys: Dzinmenas | Liandziangas

[Penghu_salos-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 Penghu salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

[Reclamation_Hall-2] „Penghu Reclamation Hall“. Suarchyvuotas originalas 2012-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-02-27.

[3] Wills (2006), p. 86.

[4] Wills (2006), p. 87.

[1]

[2]

[3]

[4]