Paulius Jurkus
Gimė 1916 m. liepos 29 d.
Žemaičių Kalvarija, Alsėdžių valsčius
Mirė 2004 m. balandžio 9 d. (87 metai)
Niujorkas
Veikla rašytojas, žurnalistas, beletristas, redaktorius, meno kritikas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas
Alma mater Vilniaus universitetas

Paulius Jurkus (slapyvardis A. Džiugėnas 1916 m. liepos 29 d. Žemaičių Kalvarija, Alsėdžių valsčius – 2004 m. balandžio 9 d. Niujorkas) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, beletristas, redaktorius, meno kritikas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Biografija redaguoti

1932 m. baigė Sedos progimnaziją, 1936 m. – Telšių gimnaziją, 19361940 Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete studijavo filosofiją. 1943 Vilniaus universitete parašęs diplominį darbą „Impresionizmas ir Vaičiulaičio Valentina“ baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.

1943 m. mokytojavo Kauno VI gimnazijoje, 1944 paskirtas Telšių žurnalo „Žemaičių žemė“ korespondentu, artėjant frontui pasitraukė į Vakarus. 19461948 m. Popiežiaus misijos tautinio lietuvių delegato įstaigos sekretorius. 1949 žurnalo „Aidai“ leidėjas (su P. Gaučiu), žurnalo „Ateitis“ redaktorius Vokietijoje. 1950 m. persikėlė į JAV. 19511955 m. ir 19581960 m. žurnalo „Ateitis“ redaktorius. [1] 19511993 m. dirbo laikraštyje „Darbininkas“. 19881998 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.

Kūryba redaguoti

Besimokydamas Telšių gimnazijoje kūrė dekoracijas moksleiviškiems vaidinimams, piešė afišas ir programas. Kartu su bendraminčiais literatais įkūrė laikraštėlį „Šešios žaros“, kuriame aktyviai bendradarbiavo. Nuo 1937 m. bendradarbiavo spaudoje, spausdindamas savo kūrybą, rašydamas straipsnius meno, literatūros temomis. Debiutavo neoromantinės nuotaikos eilėraščiais ir ilgesingos lyrikos persmelktomis novelėmis žurnaluose „Ateitis“, „Studentų dienos“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji Lietuva“. Kartu su kitais rašytojais priklausė Žemaičių rašytojų sambūriui, dalyvavo literatūros vakaruose, skaitė savo kūrybą. Jo artimas draugas buvo Vytautas Mačernis.

Novelėse vyrauja romantiniai Lietuvos praeities ir tautinio atgimimo, pasakų ir legendų motyvai. Romane „Smilgaičių akvarelė“ vaizduojama Žemaitijos bažnytkaimio kasdienybė. Parašė padavimų apie Vilniaus praeitį, tautosakinę poemą „Juodvarniai“, eilėraščių. Kūrybai būdingas realizmas, romantinių ir fantastinių elementų derinimas, poetinis pakilumas, humoras. Parašė dailės ir literatūros kritikos straipsnių, apipavidalino ir iliustravo apie 100 knygų, sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.[2]

Bibliografija redaguoti

  • Namų ugnis, eilėraščiai, 1945
  • Pavasaris prie Varduvos, novelės, 1954 m.
  • Smilgaičių akvarelė, romanas, 1957 m.
  • Ant Vilnelės tilto, padavimai, 1968
  • Kai Vilniaus liepos žydi, padavimai, 1985 m.
  • Juodvarniai, poema, 1975 m.
  • Klevai prie vartų, eilėraščiai, 1993 m.
  • Art collection of the Lithuanian Franciscan Fathers, albumas, redaktorius, 1963 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 198 psl.
  2. Donata MitaitėPaulius Jurkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006