Paprastasis purplelis

Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur) – karvelinių (Columbidae) šeimos, purplelių (Streptopelia) genties paukštis.

Streptopelia turtur
Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur)
Paprastasis purplelis (Izraelis)
Paprastojo purplelio kurkavimas (Hampšyras, Anglija)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Klada: Columbimorphae
( Columbimorphae)
Būrys: Karveliniai paukščiai
( Columbiformes)
Šeima: Karveliniai
( Columbidae)
Gentis: Purpleliai
( Streptopelia)
Rūšis: Paprastasis purplelis
( Streptopelia turtur)
Binomas
Streptopelia turtur
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Columba turtur Linnaeus, 1758
  • Turtur communis
Paplitimas
Paprastųjų purplelių savaiminio paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje:
     šiltuoju metų laiku/perimvietės
     žiemavietės/klajonių regionai
Paprastieji purpleliai (Gran Kanarijos las Palmas, Kanarų salos)

Išvaizda redaguoti

Mažiausias Lietuvos miškuose gyvenantis karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio paukštis. Jo kūno ilgis 27–29 cm, svoris 100–170 g.[2]

Galva ir sprandas – pilkai melsvi. Nugara ir sparnai – rusvi su juosvomis dėmėmis. Kūno priekinė dalis rausva, pilvas ir pauodegys nešvariai baltos spalvos. Kaklo šonuose yra ryškios juodos baltos dėmės. Kojos – raudonos. Skrisdamas tankiai mosuoja sparnais, kurie truputį lenkti, smailiomis viršūnėmis.

Paplitimas redaguoti

Išplitęs Europoje, išskyrus Skandinaviją, Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje.

Lietuvoje nėra labai gausi rūšis, tačiau paplitusi visoje šalyje. Lietuvoje suskaičiuojama 2000–5000 porų.[3] Gyvena įvairiuose miškuose, kartais parkuose, miško parkuose ar net priemiesčių želdiniuose. Aptinkamas balandžiorugsėjo mėn.

Būdingi bruožai redaguoti

Parskrenda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje nedideliais 10–20 paukščių pulkeliais arba poromis. Dažniausiai pasirodo 3–4 savaitėmis vėliau negu karvelis keršulis. Jo pasirodymą miškuose lengva nustatyti iš savotiškos „turr-turr-turr“, primenančios kurklio balsą giesmės, kurią skleidžia beveik visą dieną. Rytais giesmė intensyvesnė. Monogamai, beveik visą vasarą juos galima matyti po du. Labai mėgsta vaikščioti ir lesinėti ant miško keliukų arba stambesnių asfaltuotų kelių, nutiestų per miškus, kelkraščių.

Perėjimas redaguoti

Peri jaunuose eglynuose, įsiterpusiuose įvairiuose medelynuose. Išaugina dvi jauniklių vadas. Lizdus krauna gegužės mėn. arba birželio pradžioje. Liepos mėn. krauna lizdus antrajai vadai arba po nesėkmingos pirmosios, kada sunaikinami jaunikliai ar kiaušiniai. Lizdus krauna 2-6 m aukštyje eglėse, pušyse, maumedžiuose, alksniuose, gluosniuose, klevuose, liepose, skrobluose, ievose, lazdynuose, ąžuoluose ir beržuose. Parkuose bei miško parkuose lizdai rasti sibiriniame, balzaminiame, europiniame kėniuose, pocūgėse, dygliuotose eglėse ir tujose. Lizdai labai paprasti, sukrauti iš sausų šakelių, žolių, stiebelių, reti, beveik kiaurai permatomi, 13–22 cm skersmens, 5–8 cm aukščio, beveik lygiu paviršiumi arba tik su nežymiu 2–3 cm įdubimu. Deda du baltus kiaušinius. Peri abu paukščiai 13–14 dienų.

Jaunikliai redaguoti

Jaunikliai labai lepūs, silpni, beveik pliki, su gelsvais retais pūkais. Auga greitai, lizde išbūna 16–18 dienų. Pirmomis dienomis jauniklius maitina atrytu švelniu maistu, susimaišiusiu su stemplės sienelių sekretu. Vėliau maistas įvairėja. Purpleliai minta įvairių lauko pievų ar miško žolių, medžių sėklomis, uogomis, grūdais, kartais pumpurais, lapeliais ir vabzdžiais. Pradėję skraidyti jaunikliai kurį laiką gyvena netoli lizdo. Vėliau, ieškodami maisto, pradeda klajoti arba prisijungia prie kitų purplelių, sudarydami nedideles 4-6-8 paukščių grupeles. Paežerėse, kurių krantai apaugę alksniais, karklais ir kitokiais medžiais, nakvoja ir iš čia skrenda į laukus maitintis. Rudeninę migraciją pradeda rugpjūčiorugsėjo mėn. Traukimas labai neintensyvus, nes purpleliai skrenda nedideliais pulkeliais.

Priešai redaguoti

Purplelius gaudo vištvanagiai, paukštvanagiai, o jų kiaušinius bei jauniklius naikina kiaunės, šarkos, kėkštai ir varnos. Parkuose, miškų rekreacinėse zonose nukenčia nuo neatsargaus žmonių elgesio.

Porūšiai redaguoti

Anot tarptautinės ornitologų sąjungos, išskiriami 4 porūšiai[4]:

  • Streptopelia turtur turtur (Linnaeus, 1758); gyvena Europoje, Madeiros ir Kanarų salose ir nuo čia iki Vakarų Sibiro.
  • Streptopelia turtur arenicola (Hartert, E, 1894); šiaurės vakarų Afrika ir iki Irano bei vakarų Kinijos.
  • Streptopelia turtur hoggara (Geyr von Schweppenburg, 1916); Pietų Sacharos Ayro ir Achagaro kalnų regionai
  • Streptopelia turtur rufescens (Brehm, CL, 1845); Egiptas ir šiaurinis Sudanas

Galerija redaguoti

Lietaratūra redaguoti

  • A. Navasaitis „Lietuvos miškų paukščiai“, 1983 m., Vilnius: Mokslas.

Šaltiniai redaguoti

  1. „IUCN Red List - Streptopelia turtur“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2019-08-14.
  2. web.archive.org / oiseaux-birds.com / European Turtle-Dove Streptopelia turtur
  3. Paprastasis purplelis, pauksciai.lt. Nuoroda tikrinta 2021-02-10.
  4. worldbirdnames.org / Pigeons; IOC World Bird List | v11.1

Nuorodos redaguoti