Panspermija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Panspermija (gr. πανσπερμία iš πᾶς/πᾶν (pas/pan) „visa“ ir σπέρμα (sperma) „sėkla“) – hipotezė, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešiojo meteoritai, asteroidai ir planetoidai.

Panspermija

Pagal hipotezę, primityvios gyvybės formos gali įveikti didelius atstumus Visatoje, o gyvybė į Žemę buvo atnešta būtent tokiu būdu. Teorijos šalininkai bando išspręsti prieštaravimą tarp didelio gyvybės kompleksiškumo iš vienos pusės, ir sąlyginai trumpo laiko per kuri ji atsirado. Daugelio mokslininkų panspermija laikoma viso labo spekuliacija, nes iki šiol gyvybė buvo rasta tiktai Žemėje.

Panspermija neaiškina, kaip gyvybė atsirado apskritai.

Istorija

Panspermijos teorijos bruožų galima rasti jau graikų filosofo Anaksagoro darbuose, kuriose kalbama apie "gyvybės sėklas". Šios mintys vėl buvo pamirštos ir užgožtos Aristotelio teorijos apie spontanišką gyvybės atsiradimą. Viduramžiais Europoje šis klausimas net nebuvo keliamas, nes būtų prieštaravęs krikščioniškajam mokymui apie pasaulio sukūrimą. Tik XIX a., po Charles Darwin evoliucijos teorijos paskelbimo, vėl kilo susidomėjimas pirmosios gyvybės atsiradimo Žemėje problema.

Buvo sukurtos įvairios hipotezės apie biologinės evoliucijos pradžią. Tarp jų buvo ir panašios į panspermiją hipotezės, atstovaujamos Jöns Jakob Berzelius (1834 m.), Louis Pasteur (1864 m.), Hermann Richter (1865 m.), William Thomson (1871 m.) ir Hermann von Helmholtz (1871 m.).

XX a. pradžioje Svante Arrhenius pateikė pirmą teorinį panspermijos aprašymą (1903/1908).

Panspermijos rūšys

Pagal savo platinimo pobūdį panspermija gali būti:

• Atsitiktinė - vienoje planetoje atsiradusi gyvybė atsitiktinių procesų metu (asteroidų smūgių, ugnikalnių išsiveržimų, neplanuotos civilizacijos veiklos) pernešama į kitą planetą.
• Tikslinga - kokios nors civilizacijos vykdoma kryptinga gyvybės platinimo programa.

Pagal plitimo aplinką yra skirstoma:

• Tarpplanetinė – pernešimas vienos planetinės sistemos ribose.
• Tarpžvaigždinė – pernešimas į kitos žvaigždės planetinę sistemą.

Pagal transportavimo būdą tai gali būti:

• Radiopanspermija – gyvybė pernešama žvaigždės spindulinio slėgio būdu.
• Litopanspermija – gyvybė pernešama uolienose, atplėštose nuo planetos paviršiaus, kometomis, asteroidais.

Dar kartais išskiriama „minkštesnė“ panspermijos forma, taip vadinama pseudopanspermija. Jos metu pernešama ne pati gyvybė, o tik „statybinės medžiagos“ - organiniai junginiai ar net ląstelių organoidai.