Oksimoronas (gr. oksús + mōros – skvarbus, aštrus + kvailas, bukas) – iš dviejų vienas kitam prieštaraujančių savo prasmėmis sąvokų sudarytas tropas ar objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais; pati save paneigianti ar sau prieštaraujanti sąvoka, eklektiškas žodžių ar terminų junginys. Oksimoronas rodo nestandartinį, nuostabą keliantį pasaulio matymą.[1]

Paprastai tai epitetas ar požymis loginiu požiūriu prieštaraujantis pažymimajam žodžiui, pavyzdžiui: sistemiškas chaosas, atsitiktinė tvarka, keptas suši, vieša paslaptis, baisiai gražus, karštasis šaltinis, plastikinė stiklinė, vegetariškas mėsainis, vegetariškas kebabas, kojų rankšluostis.

Vartosena redaguoti

  • „Aš visuomet pasiruošęs mokytis, nors aš ne visuomet linkęs būti mokomu.“ Winston Churchill
  • „Aš niekuomet neleidau savo išsimokslinimui trukdyti mano išsilavinimui.“ Mark Twain
  • „Juokas yra labai rimtas dalykas.“ Winston Churchill
  • „Melancholija yra malonumas būti liūdnu.“ Victor Hugo
  • „Norėdamas vadovauti žmonėms – sek jiems iš paskos.“ Lao-Tzu
  • „Nepakeliama būties lengvybė“ Milan Kundera
  • „Protingas kvailys“ Iš lietuvių tautosakos
  • „Mažiau yra daugiau." Robert Browning

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  • Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
  1. oksimoronas(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).